Viskas, kas liko iš didelės daugiabučio namo kieme buvusios sniego krūvos.
Objektai buvo plačiau pasklidę, bet tirpdamas sniegas atlaisvino plotą automobilių parkavimui. Ar kažkas surinko daiktus į krūvą, kad netrukdytų padangoms? Štai kvadratinės šaligatvio plytelių nuopjovos. Yra ir senųjų plytelių kampelis. Yra ir gretimo kiemo laiptų šmotelis. Daug ko yra, ką pavieniui pajėgė nustumti sniegą valantis traktoriukas.
Galvoju, kaip įdomu, jei tas kažkas, būtų vienas vairuotojų. Pradėjęs parkuotis už skirtos aikštelės ribų. „Pasiskyręs” sau vietą, gal net su lūkesčiu, kad čia jau jo, gal su mintimi, kad jam priklauso, su nuostaba, jei kas paklaustų kodėl jis išvažinėja žolę, bet su netikėta atsakomybe ir kažką dar nuveikti apie tai.
O gal ne vairuotojas. Gal koks švaros operatorius, kurio čia darbas, kuris už tai gavo atlygį ir gal kažkur šis įvykis dokumentuotas, kaip kone preciziškai išdėliotas archeologinis tyrimas?
Pirkau ūkinių prekių parduotuvėje. Ėjo vos ne iš serijos „varžtų”, ir, žiūriu, guli keli rinkinukai, taip va. Tarp klijų ir gulsčiukų. Po 10 eurų. Koks įdomus netikėtumas. Kaip tikra zylutė.
Rinkinys nesudėtingas – vien lygieji dygsniukai. Man labai patiko, kad gluosnio kačiukai tokie tikroviški iš tiek nedaug detalių. Nežinau ar nuotraukoje matosi, bet ant šakelių yra tie tokie specifiniai, kaip žvyneliai, kur tik dar bus lapeliai.
Labai geras variantas praleisti vakarui ar dviems. Yra daugiau paukštelių šioje serijoje!
Tarp tų dviejų vakarų aplankiau LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejų, va, kokią jie reklamą užsikabinę dabar, aiškiai sako, ką gyvenime daryti:
Ale baisiai šauniai sukrauti eksponatai. Bando imituoti sandėlio tyrinėjimo džiaugsmą. Na, nors truputį:
Daiktai tokie, kokius džiaugtumeisi radęs sendaikčių turguje, tikri lobiai. Kitą mėnesį Vilniuje Litexo vyks kaip tik sendaikčių paroda – https://www.litexpo.lt/renginiai/muge-sentimentai/ Įėjimo mokestis bus tik 1 euras. Kas per stebuklas!
Šioje nuotraukoje tarp medžių pasislėpę trys parduotuviniai vėžimėliai. Truputį pasivaikščiojus pavyko rasti, kelių parduotuvių tinklų ir įvairaus suirimo laipsniuose, devynioliką. Jie visi ganosi Oze, lipant nuo Akropolio kalno, link Rimi, kur šalia Japoniško sodo.
Nulipus, apžiūrėjus naujus bunkerių grafičius, atkreipiau dėmesį ir į būsimo (tikiuosi) Mamutų parko informacinį stendą:
O tie minėti bunkeriai yra iš ~1930 metų. Dalis buvo nugriauti tiesiant gatves. Ten lyg turėjo būti šaudmenų sandėliai. Každaka iki jų ėjo geležinkelio bėgiai, vienas net liftą turėjo. Būtų smagu, jeigu juos sutvarkytų, kokį muziejų gal įrengtų. Jų įėjimus ten vis užmūrija, vis kokie urban exploreriai atkrpšto.
Vaikščiodami radome aplinkui labai daug stiklo šukių. Diskutavau su atžala apie galimas parduotuvės vėžimėlių atsiradimo aplinkybes miškelyje, kitas šiukšles. Pasakojau apie tai, kad „mano laikais”, vėžimėliai taip nesivoliodavo – dėl savo tvirtumo jie būdavo vogtini objektai, o „pamesti” dažnai surasdavo naujus namus įvairiems ūkio ir sodo darbams. Dabar tai, matomai, nebe taip aktualu. Stiko šukės gali sukelti gaisrą. Bet kaip paaiškinti, kad VISI buteliai sudaužyti. Mano hipotezė buvo, kad, nors mažos pinigės vertės, bet dėl lengvo transportavimo, taros ženklus išlaikę buteliai yra išrankioti priduoti į depozitinės taros surinkimo punktus, na, o likusios šukės, kurių daugiausia apink iškilesnius akmenis, yra pasekmė chuliganizmo pramogaujant juos daužant. Vaikas iškėlė savo mintį, kad galbūt juos sudaužė geri žmonės, kurie negalėjo, kažkodėl, butelių išnešti, nes tuomet į butelius negali įlįsti ir nusigalabyti juose gyvačiukai ir kiti šiame miške gyvenantys padarėliai.
