Alergija spermai

33 metų vyras kreipiasi į gydytoją dėl suicidinių minčių. Beck’o depresijos klausimyne surenka 37 taškus (galima sunki depresija), nerimo – 42 taškus (galimas sunkus nerimas). Ok. Kur toliau? Psichiatrui?

Renkama anamnezė.
Nerūko ir negeria. Lėtinėm ligom neserga. Neturėjęs jokių operacijų. Alergijas neigia. KMI 23. Antros pusės neturi.

Ligos istorijoje – dažnai trumpalaikiai nedarbingumai po kelias dienas ir daugybė urologo konsultacijų. Kas čia?
Nedarbingumų metu simptomai gana stabiliai vienodi – deginantis-pjaustantis skausmas paduose ir delnuose, viso kūno raumenų silpnumas ir skausmas, negalėjimas susikaupti, vandeningos išskyros iš nosies, akių paraudimas ir perštėjimas. 10-balėje skalėje pacientas visus simptomus vertintų 10 balų. Akių paraudimas trukdavo kelias dienas, bet raumenų silpnumas – bent savaitę.

Bendrai paėmus per metus susidaro bent 2-3 mėnesiai nedarbingumuose.
O urologas čia prie ko?

Pacientas viską sieja su masturbacija. M. Kodėl? Nuo 13 metų mastubuodavosi maždaug kasdien (nieko ypatingo), bet nuo 16 metų pastebėjo, kad po sėklos išsiliejimo pradėjo jaustis labai prastai. Iš pradžių nesureikšmino, bet su laiku viskas taip va pablogėjo. Nuo 30 metų visiškai nebesimasturbuoja, bet epizodai ištinka savaime arba po poliucijos.

Okey. Čia va SSRI – escitalopramo, prašom nesižudyti, gal padės, nors, aišku, kad nepadės, reikia išspręsti šitą siaubingą situaciją. Jau vien be sekso daug kas nusižudytų, o čia dar ir kai sekso negalima dėl to, kad per jį viską skauda???

BKT – WBC 10,45, Hgb 162 ir t.t. nieko ypatingo. Skydliaukės hormonai – čiki piki, ANA, ANCA, C3, C4 (kodėl gi ne) – normos. Triptazė 1,9 (norma), bendras IgE – 162 (ne norma, nes norma <100). Hoho. Akys, sakot, raudonos būna ir nosis bėga? Šienlige gi neserga.

Pas urologus pacientui daug vaikštant galima pamatyti atliktus lytinius hormonus – viskas norma, išskyrus progesteronas 0,45 (vyrams norma iki 0,15), estradiolis 59 (vyrams norma iki 43). Mikropointinis svyravimas daugiau adaptacinis, ne patogenezinis. Urologo pasiūlymas ką toliau – užraukti spermos gamybą visai. Nėra spermos, nėra alergijos spermai. Paprasta.

Pacientas pažada nesižudyti, jeigu bus sugalvota kaip jam toliau gyventi su sperma, nes keisti lyties, kastruotis ar dar ką panašaus jis visai nenoru. Taigi, – kelionė pas alergologą ir alergijos patvirtimas. Odos dūrio testas su autologine sperma ryškiai teigiamas. Kad būtų rimtesnis testas alergologai pridaro visokių spermos skiedinių. Ką čia jau, baksnoti, tai baksnoti.

Pirmas gydymo pasirinkimas – ibuprofenas ir desloratadinas su montelukastu. Po 3 mėn vertinamas gydymo efektas – nėra.

Pridedamas silodozinas. Ne alergijai, bet spermos tūriu pamažinti, bet nuo šito pacientas po 2 mėn ima vemti, tenka nutraukti.

Po 3 mėn vėl vertinamas gydymo efektas – nėra. Paciento jėgos senka. Pusmetį čia jau tęsiasi eksperimentai. Bet alergologai turi dar minčių. Gydys kaip sunkę alerginę slogą. Omalizumabas. Bent 300 mg omalizumabo mėnesiui.

Ir, po kelių mėnesių – valio! Veikia!

Tai kokia galutinė diagnozė? Alergija spermai?

POIS – postorgazminės negalios/negalimo sindromas –
Diagnostiniai kriterijai
1) bent vienas simptomas: į gripą panašūs pojūčiai arba stiprus nuovargis/išsekimas arba raumenų silpnumas arba karščiavimas arba padidėjęs prakaitavimas arba staigi nuotaikos kaita arba staigus susierzinimas arba atminties sutrikimas arba susikaupimo sutrikimas arba sutrikusi kalba arba nosies užburkimas arba akių perštėjimas.
2) minėtas simptomas (ar simptomai) pasireiškia iš karto (per sekundes ar valandas) po ejakuliacijos.
3) minėtas simptomas (ar simptomai) pasireiškia bent 90% ejakuliacijų atvejų arba savaime.
4) Simptomai trunka 2-7 dienas
5) Simptomai praeina savaime.

Atvejis iš čia, mano tik dramatiškai perrašytas – https://jmedicalcasereports.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13256-024-04986-2

Atvejis – diagnostikas rubikas

76 metų amžiaus vyras atvyksta į priėmimo skyrių skųsdamasis dviejų savaičių trukmės šlaunų ir krūtinės skausmu. Skausmas palengvėja prisėdus ar prigulus, tačiau pasunkėja vaikščiojant. Apskritai savijauta bloga, jaučiasi kažkuom susirgęs ir “sugriuvęs”. Į priėmimo skyrių pacientą atsiunčią kardiologas, siuntine pažymėdamas, jog pacientui yra naujai išsivysčiusi mažakraujystė. Kodėl jį siunčia kardiologas? Nes kelios dienos iki šio negalavimo pacientui buvo atlikta koronarų angioplastika, pacientas susirgimą sieja su operacija.

Gyvenimo anamnezė – išeminė širdies liga, diagnozuota prieš 10 metų. Ir tiek. Vaje.

Status presens:
Bendra būklė gera. Sąmoningas, kontaktiškas, pilnai orientuotas.
Temp 37,6 C,
Gleivinės švarios. Nugaros, sėdmenų odoje stebimas stebimas ryškus į livedo reticularis panašus bėrimas.
Auskultuojant širdies veikla ritmiška, išklausomas III laipsnio sistolinis ūžesys ties širdies viršūne. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų.
AKS 110/88 mmHg, ŠSD 94 kmin
Pilvas minkštas, neskausmingas. Šlaunų raumenų ar nugaros palpacija neskauminga. Liemens, klubų judesiai neapriboti. Pacientą paprašius atsistoti skausmo nenurodo, paprašius bėgti vienoje vietoje sustoja po ~1 min nurodydamas skausmo atsiradimą. Turputį pailsėjus skausmas susilpnėja.
Neurologinės simptomatikos nėra.

Ok, einam prie kraujo tyrimų:
WBC 11,5 (65% segmentuotų, 20% limfocitų, 4% monocitų, 12% eozinofilų)
PLT 325
Hematokritas 29% (Hgb labė neduoda, nu tai… ačiū?)
ENG 99 mm/h
Natris 145
Kalis 4
Chloras 104
AST 27
GGT 90
Šarminė fosfatazė 153
Kretininas 353 …

Šlapime: ++ proteinurija

Nu tai dabar sugalvokime šiam pacientui kelias diferencines diagnozes, kiekvieną ją pagrįskime ir paneikime iš turimų duomenų, nors tikriausiai AI čia jau tą padarytų geriau už mus, bet laimė taip paprastai, kaip šiam pacientui, retai kada gyvenime būna, tai kol kas iš darbo dar neišmes.*

Pirma teorija – embolizacija cholesteroliu. Kodėl taip? Net neturint anamnestinės lipidogramos (dabar atlikta gali būti netiksli) pavojingai aukštą cholesterolio koncentraciją išduoda koronoplastikos faktas anamnezėje, tipiškas bėrimas. Kodėl ne? Nu galvotum, kad kojos skaudėtų ir ramybėje, iš kur tada karščiavimas ir mažakraujystė. Hmmm

Antra teorija – ūminis intersticinis nefritas. Kodėl taip? Inkstų nepakankamumas, bėrimas, mažakraujystė, proteinurija ir viskas greičiausiai pervalgius vaistų po chirurginės intervencijos. Kodėl ne? Nepaaiškintų kojų skausmo, pacientas nemini, kad vaistus saujom rijo, o jei ir būtų taip daręs, tai ar tikrai būtų galėjęs gauti kažką tokio galinčio taip jam padaryti? Hmmm x2

Trečia teorija – periferinių arterijų liga. Kodėl taip? Būdingas protarpinio šlubavimo tipo kojų skausmas. Kodėl ne? Kažkaip netipiškai greitai viskas vystosi ir iš kur tad tiek nukrypimų kraujo tyrimuose… Nah.

Ketvirta teorija – vaskulitas. Kodėl taip? Bėrimas, ryškiai pakilęs ENG, proteinuriją galima paaiškinti inkstų kraujagyslių pažeidimu. Kodėl ne? Jau reumatologas iš kito aukšto radiatorių daužo, argi čia karščiavimas, o kur svorio kritimas, o kur sąnarių skausmai etc. etc Ai, bet pala, žiūrint KOKS vaskulitas, gi ta pati embolizacija cholesteroliu jį sukeltų kaip patį vulgariausią ir paprasčiausią įvykį. Trukt už vadžių, vėl nuo pradžių, reumatologo dar nekviesim.

Tai embolizacija cholesteroliu kaip ir gaunasi darbine diagnoze. Ok. Einam kniaukti dviejų specialistų – kas paechoskopuotų kojų aterijas, kartojam rimtesnius šlapimo tyrimus ir ieškom nefrologo.

Kojų erterijų echoskopijoje – oooo…. Kaip tos kojos ir lankstosi. Kad sąnariai traška tai aišku, bet kaip kraujagyslės netraška. Vienos aterosklerotinės plokštelės. Kur pažiūrėsi choleterolio sankaupos. Nu tikrai čia tas bus, linksi galva kraujagyslių chirurgas. Nefrologas sako bus, bus, bet nebus taip lengva įrašyti diagnozę, darysime dvi biopsijas – odos ir inkstų. Odos biopsijoje rasime cholesterolio KRISTALŲ smulkiose kraujagyslėse, inkstuose rasime mažyčių embolų.

Gydymas? Nu tai lašelka. Palaikomasis gydymas, taip sakant, o ryte – namo ir ambulatorinė lėtinių ligų, t.y. hiperlipidemijos, kontrolė.

Ar pacientas teisus, kad operacija kalta? Filosofinis klausimas. Po operacijos trumpai skirti mažos masės heparinai pasižymi cholesterolio plokštelių fibrino dangalus ardančiu poveikiu**.
Juk kardiologas sakė, kad vis tiek vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, net jei ir laukia tokia operacija.

* Apie būtent šio atvejo diagnostinius smagumus čia – https://jamanetwork.com/journals/jamanetworkopen/fullarticle/2825395

** Praktikoje embolizacijos cholesteroliu dažniausiai sugydomos visiškai puikiai ambulatorinėje grandyje, tik sunkesni atvejai atsiduria priėmimo skyriuje. Čia viena iš tų būklių, kur kartais padaryti mažiau yra sugiau, o iš viso tokio įvykio išvengti visada yra geriausia. Daug dažniau eozinofilijos priežastimi bus cholesterolio kristalizacija, nei koks žarnyno parazitas…. :))))
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6626893/

Trumpai apie vaistus „nuo kraujospūdžio”

Geriausias pirmininės hipertenzijos gydymas – yra gyvensenos korekcija. O kas tai yra, daktare? 

Tai yra pats sunkiausias gydymo būdas. Keisti gyvenseną – sunkiau, nei pasikeisti lytį. Nes lytis – tik dalis gyvensenos. Bet tiems, kurie pasiryžę tą daryti – atsiperka visada. Iš esmės žmogus gauna naują gyvenimą dar gyvas būdamas, jei sutinka atsisveikinti su senuoju. Svarbu pirkinį išsirinkti tinkamai.

Dalis tą padaro gana staigiai. Paprastai paraginti gana ryškių išgyvenimų ar reikšmingų įvykių. Artimojo netekties ar sulaukę amžiaus, kokiu buvo netektas gimdytojas. Kai kurie tarsi laukia leidimo gyventi taip, kam yra gimę, kai kurie laukia pažadinančios motyvacijos.

Nėra kažkokių visuotinų VISIEMS tinkančių rekomendacijų kaip teisingai gyventi. Šiuo metu Lietuvoje atsiranda gyvensenos medicinos gydytojai, kurie, kaip specialistai, būtent šiuo klausimu konsultuoja – kaip sveikai gyventi. Ir jie yra nuostabūs! 

Labai dažnai pacientai bando, pvz.: riboti druską, nors net nepatenka į druskai jautrių hipertonikų imtį ir tada atsiduria ligoninės priėmime su simptominėm hiponatremijom (skausmingas dalykas). 

Kaip gydytojas negaliu nepalaikyti idėjos, kad vaistai yra geras dalykas. Juk atėję į restoraną nesitikite, kad ten Jums pradės aiškinti, kad galite tokį pat gerą maistą pasigaminti ir namuose arba, jeigu geriau planuotumėte savo mitybą, ar turėtumėte geresnius santykius su artimaisiais, tai pasitenkintumėte gyvenimu ir be restoranų. Būtų keista, tiesa?

Tai, naudodamasi proga, turiu blogą, į kurį galiu ką noriu ir kiek noriu rašyti, trumpai pristatysiu kraujospūdžio gydyme dažniausiai šeimos gydytojų naudojamus vaistus.

Angiotenzino konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI)

O šakės, ar nenusilaužėte savo smegenų liežuvio, kol perskaitėte tą pavadinimą? Aš tai sakydama pacientams šitą frazę visada jaučiuosi truputį, kaip pabėgusi iš cirko. Pavadinkime šiuos vaistus tiesiog priliais. Nes dažniausiai jų pavadinimas baigiasi tokia galūne. 

Mūsų kūnai turi tokią labai senovinę skysčių reguliavimo sistemą apimančia hormonus reniną, angiotenziną ir aldosteroną (RAAS). Jeigu norite būti tikrai kietas hormonų žinovas, tai vien tik su tiroksinu ir insulinu neapseisit. RAAS’as yra vienas pamatinių medicinos arkliukų, trečio kurso medicinos studentų siaubas, nors vis dažniau pasitaiko, kad pirmakursiai jau apie jį gerai pakalę, net tik Krebso ciklą žino. VISI gydytojai ją žino, nebent mediciną būtų baigę tarpukariu ir nuo to laiko nieko daugiau nesimokę. Arba iš principo užmiršę fiziologiją. Būna žmonės turi nuoskaudų fiziologijos kursui, pasitaiko.

Tai, gerai yra žinoti, kad kūne yra sistemų, kurios rūpinasi dalykais. Ne tik kokiu cukraus reikalu, bet va kažkas organizuoja ir prižiūri vandens apykaitą. Čia dirba kepenys, inkstai, plaučiai, kraujagyslės ir smegenys (hipofizė), o nėštumo metu dar ir placenta – visi kartu turi šių hormonų kaskadą ir nuolat derasi ar užteks vandens kūne nemirti, per tai ar užteks natrio nemirti. Ir, kai sakau nemirti – tai realiai apie tai čia viskas ir yra. Kai kuriems žmonėms skysčio ar druskos negavimas sukelia stresą, kad jie sienomis lipa. O kai kurie – stresuodami negali nustoti valgyti druską ar gerti vandenį. Kodėl gi ji tokia skanutė? Šiaip tai gi neskani. Bet skani.

Tai va, tie priliai, sutrikdo angiotenzino-II-ojo susidarymą. Nėra jo – kraujagyslės nebespazmuoja, šlapimas gaminamas ne toks koncentruotas – kraujospūdis mažėja. Dar jie gali skaidyti bradikininą (irgi tokią mandrą molekulę dalyvaujančią kraujospūdžio reguliavime). Daktare, jus dar daugiau keiskmažodžių čia sakote! Daug plepalų, o naudos tai jokios, už ką čia pinigus mokėjau, knygą iš bibliotekos nešiau. Nieko tokio. Kartais žodžiai įsirėžia į galvą ir vėliau sudygsta tinkamoje vietoje ar laike. Ne tik komplimentai ir įžeidimai, bet ir vaistų pavadinimai.

Žmonių kalba – vaistas sako kūnui BAIK TAUPYTI VANDENĮ, atsigersi, jei norėsi!!!!! Vaistai veikia prie visų kraujospūdžio padidėjimo dėl streso formų ir prie pirminės arterinės hipertenzijos, kai lemia genetinės mutacijos dėl kurių kūnas yra amžinoje paranojoje, kad vanduo ar druska baigsis. Jie taip pat naudojami ir be padidėjusio kraujospūdžio asmenims, kuriems norisi pasaugoti inkstus, pvz.: sergantiems cukriniu diabetu. Inkstukai, mažučiai, nesinervuokit.

Žinant, kaip vaistai veikia nesunku nuspėti šalutinius reiškinius. Jeigu inkstai nelabai sveiki (ar jau labai seni), ir sakai jiems ša, tai jie neišplauna kai kurių dalykų, pvz padidėja kalio kiekis. Jei skysčio kūnas nebetaupo, tai jis kažkur pasideda. Dažniausiai pasideda į kulkšneles. Tai nėra tinimas, koks ištinka esant organų nepakankamumui ar uždegimui. Bet dalis pacientų niekada nebeatlleidžia už tai, kad koja negražiai basutėse atrodė, o kai kuriais atvejais kulkšnelės patinsta ir taip, kar reikia pamąstyti ar tikrai čia tik vaistai. Taip pat, kadangi sumažina to bradikinino skilimą, kas čia Jums tikriausiai nieko nesako, nebent esate gerai susipažinęs su visokiomis alergijomis, bet to pasekoje dažnai atsiranda toks kosčiojima, kaip dulkėm pakylus. Kost kost.

Kost kost.

Kai kuriais atvejais. Kost kost kost kost. Kaip astma gali atrodyti netgi. Kosulys nepriklauso nuo vaisto dozės ir gali atsirasti ne iš karto – kam po savaitės, kam po kelių mėnesių vaisto vartojimo. 

Pacientams, kuriems nežinojom, kad jie serga ar turi būklę dėl kurios bradikinino jau yra labai daug (ar kūnas jam labai jautrus) davus šitų vaistų duodam ir VISKO pseudoalerginę reakciją. Pseudo nereiškia, kad reakcija kokia tai ne tikra, reakcija pati tikriausia, žmogus gali visas ištinti, net mirtinai. Laimė dažnai tokie pacientai vaistų neima, net sakant, kad primokėsi, kad paimtų, nes jiems ir šiaip į daug ką “alergijos” būna. O kartaiss nuo šito vaisto skauda galvą ar iš principo jis netinka. Žmonėms su placenta irgi jų negalima. Taip pat, jeigu bet kuris organas, kuriame šita sistema veikia, turi ligą, dėl kurios jis veikia kitaip, nei gamta jam būtų lėmusi veikti. 

Dar kartą – šitas vaistas tiesiog trukdo veikti tam, kas konkrečiam žmogui veikia per smarkiai. Tai, kad tai yra adaptacija gyventi be žudančio troškulio visai nereiškia, kad tai yra ilgo ir laimingo gyvenimo garantas. Gamtai svarbu pasidauginti. Mutacija gali duoti, kad nepaisant troškulio vis tiek turi motyvą užsiimti seksu, taip genas ir plinta, kol visiems aplinkui nėra tam sveikatos ar galvą skauda…

Kaptorilis

Čia leisiu sau papasakoti apie vieną labai dažnai Lietuvoje sutinkamą AKFI. Visi AKFI iš esmės yra labai panašūs. Taip, taip, jų gamintojai jums kiš visokias lenteles, kad vienas yra geresnis už kitą ir panašiai. Skirtumų, bent statistinių ant popieriaus, tikrai bus. Gamtoje yra medžiagų, kurios veikia panašiai kaip AKFI – pvz.: laktobakterijos prigamina jų sūryje, kai kuriuose augaluose yra. 

Kai mokslininkai ieškojo kokiais vaistais būtų galima gydyti kraujospūdį, jie atkreipė dėmesį tai, kad Brazilijoje yra viena gyvatė yarara, kurios įkandimai sudaro pusę visų vietinių gyvačių krimstelėjimų, ir, nors labai nuodinga, nuo jos miršta vos vienas procentas žmonių. Labai įdomu, kad žmonės nemiršta nuo nuodingos gyvatės. 

Pasirodo, kad jos nuodai veikia taip, kad sumažina gyvūnėliui kraujospūdį ir sukelia lengvą euforiją. Tai jie nei pabėga nuo jos, nei jai pasipriešina. Žmogus tiesiog didesnis, nei įprastas gyvatės grobis ir jo smegenis sunkiau apgauti, kad viskas gerai, tau nieko nebus, pagulėk čia truputį, kol tave švelniai burnyte pamasažuosiu…

Iš šios gyvatės nuodų buvo išgautas pirmas prilis – kaptoprilis. Laimė gyvačių jam neskriaudė, sugalvojo kaip chemiškai gaminti. Labai greitai prikūrė kitų prilių, nei šis – nes kaptoprlis ypatingai dirgino imuninę ir virškinimo sistemas. Taip pat jo veikimo laikas labai trumpas – jau po kelių valandų jis kūne skyla, juk negersi kas kelias valandas vaistų, norėtum išgerti sykį ar du dienoje. Bet kodėl šis vienas liko? Ir kai kurie žmonės, sako, kad jis pats geriausias, būtinai reikia turėti vaistinėlėje, jeigu negavai jo iš greituškės ar priomniko, tai čia jau visai nieko negydė, vaje.

Nes jis praeina smegenų barjerą. Kiti priliai nepatenka į smegenis. O šis – patenka. Ir ne tik “kažką” ten daro tuo metu, bet ir moduliuoja mikroglijos veiklą. Jums pakilo kraujospūdis? Na, gyvatės neturime, bet turime kažką panašaus, ne veltui mūsų simboliukas Asklepijaus lazda su kažkokiu šliužu ant jos. Duosime vaistuką ir nuo spaudimo ir nuo smegenų! 

Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)

Visi -sartanai. Jeigu galima blokuoti angiotenzino gamybą, tai gal galima blokuoti ir jo paties veikimą? Svarbu neskirti abiejų grupių vaistų kartu, nebent tikrai jau ten pacientas labai įdomus iš genetinės pusės, kad ši sistema tokia aktyvi. Bet, mandagiai kalbant, prilis ir sartanas kartu nebūna gydymo planuose.

Iš esmės jie turi tokius pačius šalutinius poveikius, kaip AKFI, tik gerokai mažiau, kad susiję su bradikininu. Jei žmogus tinsta, kosti nuo prilio – gydytojas jį nuims, jei nuo sartano – pirmiau žiūrės kas čia kaltas. Gydytojai labai mėgsta sartanus, nes, jei priliams reikia sveikų inkstų, tai sartanams ne taip baisiai, gali būti ir inkstai “kaip lietuviškiems, neblogi”. 

Beta adrenoblokatoriai

Labai plačiai daug kam naudojami vaistai ir didelis jų pasirinkima.

Adrenoreceptoriai yra tie receptoriai, kurie išsibarstę visame kūne padeda reaguoti į tai, ką dauguma žmonių vadina “stresu”. Juos galima skirstyti į kelias dideles grupes – kokio tipo tuos receptorius labiau veikia ir pagal tai, ar pasiekia smegenis ar nepasiekia. Kai prie prilių minėjau, kad tik vienas jų preina iki smegenų, tai su betablokatoriais, jei riekia, kad prieitų ar neprieitų, tai reikia atsirankioti. Dalies betablokerių veikimas būna niekinis, jei žmogus rūko ar išgeria alkoholio, nes jo kepenys būna įjautrintos skaidyti toksinus ir tiesiog tie betablokeriai nespėja niekur iš kepenų daugiau ir išeit. 

Jie mažina kraujospūdį, mažina širdies susitraukimų dažnį. Dalis pacientų negali jais atsidžiaugti, nes jiems sumažėja nerimas, drebulys (kai kurie žmonės tiesiog dreba iš baimės ir to net nesupranta). Bet daliai šie vaistai, ypatingai gerai “išplėsdami” kraujagysles sukelia erekcijos sutrikimus, odos ligos (ypač psoriazę), atsiranda švokštimas, o kraujotakos pakeitimas smegenyse visada iškelia klausimą ką ten rasi. Kas randa ramybę, o kam atidaroma košmarų ir galvos svaigimo Pandoros skrynia. Ir dar svorį augina! Kaip nesąžininga, kad negali būti ir sveikas ir gražus, ir dar valgyti ką nori ir gulėti kiek nori. Medicina dar daug turi pasitempti.

Alfa adrenoblokatoriai

Irgi iš streso sistemos kūne operos vaistai, tik dėl šalutinių poveikių dažniausiai neskiriami kaip pirmo pasirinkimo kraujospūdį mažinantys. Bet, kai skiriami kokiam organui atpalaiduoti (pvz.: padidėjusiai prostatai), labai smagu, kad vienu vaistu žmogus gauna dviejų ligų kontrolę! 

Kalcio kanalų blokatoriai (KKB)

Šie vaistai veikia kraujagyslių (įskaitant širdies) raumenų sluoksnį. Trukdo kalciui judėti taip, kaip gamta jam lėmė, todėl kraujagyslei sunkiau susitraukti, širdutei sunkiau suplakti. Chemiškai ši grupė labai įvairi. Labai. Iš pavadinimo jie būna -dipinai, -zemai ir -amiliai – visi skirtingi, ir dar grupių viduje skiriasi.

Iš vienos pusės čia būna vaistai, kur kartais gavę pacientai sako PAGALIAU kraujospūdis normalizavosi. Iš kitos pusės, kadangi atpalaiduoja lygiuosius raumenis, tai turi gana įdomių šalutinių poveikių. Žinot kur labai daug lygiųjų raumenų? Žarnytėse. “Stoja skrandis” – kyla rūgštys, kietėja viduriai. Gali atsirasti viso kūno tinimas dėl to kraujagyslių atsipalaidavimo, kuris kaip ir praeina vėliau… dažniausiai… Ir dar dantenos labai reaguoja. Bet kokias problemas su širdimi turint investuoti į burnos higieną ir dantų sveikatą yra tiek pat naudinga, kiek į gerą kardiologą. Dantenų uždegimo metu į kraują patenkančios burnos bakterijos kraujyje vėliau tik stiprina endotelio pažeidimą. Nuo kalcio kanalo blokatorių dantenų audinys gali tiesiog… suvešėti. Paskui odontologai bara pacientus, kad jie blogai dantis valo, viskas kraujuoja, žmonės klapsi akimis, nebesupranta kas čia vyksta.

Šlapimą varantys

Taip šiuos vaistus vadina pacientai.

Dauguma jų šlapimo nevaro, tiesiog pacientai, kurie serga pirmine arterine hipertenzija dažnai būna įpratę vartoti tiek mažai skysčių ir taip retai šlapintis, kad po to įprastas šlapinimasis jiems atrodo nepriimtinas. Neviduriuojantis, gausiai nepraikaituojantis žmogus per parą šlapinasi plius minus 8 kartus. Naktį nesišlapina, arba pasišlapinimasis miego nesutrikdo – suvaikšto iki tualeto ir grįžta pusiau miegantis. Tuo tarpu hipertenzija sergantys gali sakyti, kad šlapinasi per dieną du ar tris sykius, arba, dienos metu nesišlapina, bet jau naktį… Naktį tenka keltis – arba sutrikęs cirkadinis ritmas arba nėra sveiko naktinio kraujospūdžio sumažėjimo. 

Tie šlapimą varantys vaistai irgi yra visokių rūšių, skonių ir efektų. Tik rinkis. 

Plečiantys

Tiesiogiai kraujagyslės atpalaiduojantys vaistai yra labai retai skiriami taip va, gerti namuose. Nes, jeigu visais aukščiau išvardytais vaistais apsinuodyti yra gana sunku, o aprašyti šalutiniai reiškiniai, kad ir kokie baisiai čia persiskaitė, nėra tokie baisūs, nes arba nenutinka, arba būna silpnti, ar net kartais ir patinka pacientams, tai su plečiančiais yra truputį kitaip. 

Dažniausiai pacientai labai nori iš šios grupės vieno – minoksidilio dėl jo šalutinio poveikio – labai gero plaukų augimo, Šiaip visi kraujospūdžio gydymo vaistai, per tai, kad pagerina kraujagyslių sveikatą, sumažina kraujotakos spazmus (įskaitant odoje), pagerina plaukų augimą, bet šis ypač. Niekas nėra suradęs aiškaus atsakymo kaip jis taip veikia. Laimė jo šalutinis poveikis toks stiprus, kad jam užtenka net mažų dozių ar iš viso – tepamos formos. Lietuva ne iš tų šalių, kur jo nebūtų įmanoma gauti ar gydytojai žiūrėtų į jus, kaip į keistuolį, kad norite turėti plaukus. Tik nelaukite, kol tų plaukų visai neliks. Dingusių jis neataugina. Nei plaukų, nei širdies.

Dar žmonės “plečiančiais” vadina visokius  silpnus antidepresantus, nootropikus, vitaminus, oj, ko tik nevadina. Svarbu fantazija, kaip po vaisto pavartojimo smegenys bus prisirpusios maistingo kraujo.

Centrinio poveikio vaistai

Šeimistai juos vadinai “penkta tablete”, dažniausiai juos paskiria kardiologas. Nors būna pacientai iš kažkur gauna, vartoja, ir tada atėję sako, kad niekas daugiau neveikia. Kardiologai sako, kad čia jų vaistai. Psichiatrai, kad jų. Neurologai, kad jų. Visų vaistas, visi prirašo receptų, o vargšui šeimos gydytojui tęsti ir žiūrėti, kad pacientas nevartotų penkių skirtintų penktų tablečių.

 Čia tos tabletės, kur močiutės geria prieš miegą tik “jei kraujospūdis bus aukštas”. Kaip ir ne raminamasis, bet turi raminantį šalutinį poveikį. Jie veikia smegenyse, jau jose sako idėją, kad “gal sumažinkime kraujospūdį”. Kai jau pacientas vartoja VISKĄ, ir kraujospūdis visai aukšas, belieka duoti jam per galvą vaistais. Reikšmingas šalutinis poveikis – burnos džiūvimas. Labai nemalonu.

Apie madingus GLP-1 agonistus

Šį įrašą parašiau dėl to, kad mano praktikoje kartojasi klausimas prašant išrašyti šių vaistų tik kūno svorio mažinimo klausimu.
Dažnai to prašo pacientai, kurių kūno svoris nėra didelis ar padidėjęs nedaug (KMI 25-30), kurie neserga jokiomis ligomis, matė, kaip vaistas padėjo kažkam kitam, paskaitė apie jį labai gausią informaciją žiniasklaidoje, ir tikina, jog yra gerai susipažinę su jo šalutiniais efektais, sutinka savo lėšomis apmokėti patį vaistą, visus jo saugumo ir efektyvumo įvertinimui reikalingus tyrimus ir specialistų konsultacijas.

Lietuvoje kol kas oficialiai šie vaitai dar nėra registruoti tik kūno svorio mažinimo klausimu. Jeigu skaitote šį įrašą tikiuosi jis padės jums nuspręsti ar būtent Jums verta šio vaisto savo gydytojo prašyti, o jei gavote pasiūlymą iš savo gydytojo tokį išbandyti – ar verta su juo sutikti.

Prieš kalbant apie kūno svorio mažinimą noriu pradėti nuo cukrinio diabeto, kurio gydymui vaistas buvo pirmiausiai sukurtas.

Labai labai paprastai:

Kai kraujyje padaugėja gliukozės organas kasa išskiria hormoną insuliną.
Insulinas pasako ląstelėms, kad jos turi pasiimti gliukozę į save iš kraujo. Tai būtina, kad ląstelės gautų energijos, o kraujo osmotinis slėgis išliktų pastovus.

Jeigu gliukozės kraujyje labai sumažėja kasos ląstelės išskiria hormoną gliukagoną.
Gliukagonas pasako ląstelėmis, kad jos turi atiduoti gliukozę į kraują. Tai būtina, kad ląstelės pasidalintų energija ir, vėlgi, kraujo osmotinis slėgis išliktų pastovus.

Insulino ir gliukagono hormonai veikia visas kūno ląsteles ir visos kūno ląstelės prisideda prie jų balanso. Kai kurių organų įtaka šiam procesui yra didesnė ir jie yra jautresni hormonų svyravimams. Gliukozės apykaitos sutrikimas kūne gali būti pirmine liga, kitos ligos simptomu arba tiesiog būkle, kuri yra žalinga kūnui dėl nepalankių aplankos veiksnių.

„Cukrinis diabetas” yra skėtinis terminas. Kartais taip vadinama tiesiog sutrikusi gliukozės apykaita, kartais sutrikusi insulino sekrecija, padidėjęs rezistentiškumas insulinu, prediabetas, pirmo tipo diabetas, antro tipo diabetas, latentinis autoimunis suaugusiųjų diabetas (LADA), 3c tipo diabetas, gestacinis diabetas ir t.t. ir panš, o dar ir pvz.: necukrinis diabetas koks irgi dar vadinamas diabetu.

1 vs 2 tipo cukrinis diabetas

Pirmo tipo cukrinis diabetas išsivysto tada, kai kūne sumažėja ar nebelieka insuliną gaminančių ląstelių. Insulino trūksta absoliučiai. Kūno gaminami receptoriai insulinui būna sveiki. Reikia daugiau insulino.

Antro tipo cukrinio diabeto insulino trūksta santykinai. Taip nutinka dažniausiai dėl pačių reptorių jautrumo sumažėjimo arba nutukimo, kai kūne augant ląstelėms, kurios turinčios receptorius insulinui, priauga ir tų receptorių, bet kūnas nemoka užauginti ir kasos, kad ji gamintų daugiau insulino. Reikia gerinti receptorių jautrumą insulinui, išnaudoti visas natūraliais insulino gamybos apimtis ir mažinti kūno svorį.

Nutukimas gali sukelti antro tipo cukrinį diabetą, bet antro tipo cukrinis diabetas veda prie nutukimo.
Sutrikęs insulino receptorių jautrumas nėra tolygus. Riebalų ląstelės išlaiko didesnį gebėjimą pasiimti į savo gliukozę ir ją versti į riebalus, bet lėtinio gliukozės apsinuodijimo poveikyje ilgainiui suserga ir pačios.


Nutukimas

Riebalų ląstelės NĖRA „maisto atsargų” saugotojos. Tai – tik antrinė jų funkcija. Pirmiausia jos yra šilumos izoliatorius ir dalies hormonų apykaitos vieta. Žmonės – ne meškos ir ne jūrų vėpliai, mes nemokame nei žiemos miegu miegoti, nei ant ledo gulėti. Nėra jokios priežasties kodėl sveikas ir sveiką priėjimą prie sveiko maisto turintis žmogus turėtų nutukti, nebent pats taip nuspręstų ir tai, dažniausiai dar turėtų labai daug pasistengti.

Anatoly Mikhakhanov – sulaukęs 37 metų sumušė sunkiausio Pasaulio sumo imtynininko rekordą pasiekęs 288 kilogramų svorį. Pabaigęs karjerą jis atsidėjo aktyviai kūno svorio mažinimui ir jį sumažino. Jis nesirgo nutukimu, kaip liga, bet nerimavo dėl ligų, kurias galėtų sukelti jo didelis kūno svoris – hipertenzijos, cukrinio diabeto ir panš.

Evoliuciškai žmogus yra liesas gyvūnėlis – tai tokia pati mūsų adaptacija, kaip plika oda ar dvi kojos. „Moteriški apvalumai” – sveikas didesnis moteriškų hormonų nulemtas riebalynas yra specifinėse vietose ir specifinio hormoninio aktyvumo. Vienintelis jo pavojus – nebent apkrova sąnariams.

Nei didesnis žmogaus KMI, nei riebalų masė dar nereiškia nutukimo, kaip ligos. Nutukimas irgi yra skėtinis terminas, apimantis daug priežasčių kodėl žmogus kūno masė yra didelė, bet visais atvejais ji yra per didelė jam ir vedanti į savo pačios sukeltas tiesiogines ar antrines ligas. Gydytojai apibūdinti nutukimui net turi terminą „morbidinis”, t.y. mirtinas, pvz.: kalbėdami apie asmenis, kurių KMI yra >40 (skaičius gali skirtis priklausomai nuo to, su kokia populiacija gydytojas dirba).

„Morbidinis” reiškia „mirtinas”. Ir tai yra tiesa – galima numirti nuo nutukimo. Galima numirti nuo jo tiesiogiai ir nuo jo priežasčių. O jos gali būti pačios įvairiausios – nuo lėtinio apsinuodijimo dideliu fruktozės kiekiu maiste iki potrauminio streso sutrikimo.

Identifikavus nutukimą, kaip ligą, suformavus konkretaus paciento atvejo diagnozę, galima kalbėti ar galima jį išgydyti, ar galima jį kontroliuoti, o gal galima tiesiog sumažinti žalą.

Visų nutukimo kilmių atvejais stabilus svoris jau yra didelis pasiekimas

Kai dėl nutukimo būna kaltas alkis

Alkis yra jausmas, kai mūsų kūne nebelieka išteklių toliau gyvuoti ir jie privalo būti papildyti.

Smegenų centras atsakingas už alkį yra pagumburyje – vietoje, kur sueina visos kūno kryžkelės, todėl alkį sukelti gali ne tik maisto, bet ir kitų bazinių poreikių nepriteklius tiek savyje, tiek išorėje, tiek kitam asmeniui, jeigu žmogus empatiškas.

Alkio jausmas labai artimai susijęs su skausmo jausmu – kad esame pažeisti ar tuojau būsime. Kai kurie žmonės negali jausti abiejų vienu metu (ir, pvz.: alkiu ginasi nuo skausmo), o kai kuriems abu jaučiasi abu ir, pvz.: po kojos lūžio jie nutunka ne todėl, kad „mažiau juda”, o todėl, kad nepakankamai nuskausminti gyjantys kaulai verčia ieškoti nuskausminimo per skrandį 🙂

Kadangi virškinimo sistemai, kaip organui ir jame gyvenančiam mikroorganizmų pasauliui (kuris irgi gali būti „alkanas”) labai aktualu gauti maisto, tai ji išskiria ypatingai daug įvairių hormonų ir siunčia nervinių signalų tiek pagumburio alkio centrui, tiek visam kūnui ką daryti ir ko nedaryti.

Įsimetus ką į pilvą žarnynas gamina hormonus inkretinus – jie sako kasai „eik gamint insulino, tuoj bus darbo”, audiniams „pasiruoškit, tuoj ateis insulinas ir sakys ką daryti” ir smegenims „užtenka valgyti, eik geriau pamiegok, pafantazuok ką”. Labai daug ką jie ten daro.

Jeigu yra sistema, tai reiškiasi yra ir galimybė jai sutrikti – inkretinų sekrecija, jų receptorių veikla gali būti sutrikusi lygiai taip pat, kaip bet kurio kito hormono kūne.

Inkretinai cukrinio diabeto gydyme

Inkretinus naudoti cukrinio diabeto gydyme buvo sugalvota dar ~1930 metais.

Inkretinai paskatina natūralaus insulino sekreciją ir padidina insulino receptorių jautrumą insulinui. Pagerėja gliukozės apykaita, sumažėja alkis. Gerėja cukrinio diabeto kontrolė, žmogus jaučia mažiau alkio, mažėja jo kūno svoris.

Kai techninės galimybės pradėjo leisti išskirti ir gaminti į inkretinus panašias medžiagas buvo pastebėta, kad jį vartojantiems žmonėms sumažėdavo kūno svoris daugiau, nei vartojant kitus cukriniam diabetui gydyti skirtus vaistus ir įvykę metaboliniai pokyčiai būdavo panašesni į skrandžio mažinimo ar apylankos operacijų rezultatus. Šių operacijų tikslas nėra tiesiog sumažinti skrandį, kad į jį tilptų mažiau maisto (nesunku jį vėl būtų ištampyti), o pakeisti žarnyno hormonų sekreciją ir mikroflorą.

Inkretinai nutukimo gydyme

Į gliukagoną panašus peptidas 1 – yra vienas iš inkretinų. „Agonistas” reiškia, kad medžiaga veikia panašiai į tai, kieno agonistu jis yra. Nutukęs asmuo vartojantis GLP-1 agonistą pavalgęs išskirs daugiau insulino ir jo kepenys gamins mažiau gliukozės. To pasekoje galėsime tikėtis kūno svorio sumažėjo 10-15% nuo buvusios kūno masės. Iš karto pasakysiu, kad jeigu matėte, kad pacientai numetė daugiau, tai todėl, kad „dirbo su savimi” šiuo klausimu.

Reiškiniai, su kuriomis susiduria GLP-1 agonistus vartojantys asmenys:

  • Sumažėjęs apetitas. Labai geras dalykas, jeigu asmens apetitas buvo padidėjęs dėl nesveikai išreikšto alkio jausmo, pvz.: jo smegenys į mažiausią alkio signalą reaguodavo kaip į mirtiną alkį. Labai blogas dalykas, jeigu asmuo, pvz.: valgydavo valdyti kitas savo emocijas. Labai blogai, jeigu žmogaus mityba nebuvo sveika ir mes neįvertinome, kad didelis suvartojamų kalorijų skaičius yra tik todėl, kad paciento kūnas ieškojo būdų kaip gauti pakankamai jam būtinų maistinių medžiagų – dabar jų gaus dar mažiau. Patarimai ką daryti: maisto papildai (Lietuvoje VISIEMS naudingas vit D, sergant CD dažnai trūksta dar ir B12) + prieš pradedanat vartoti vaistą ir jo vartojimo metu sekti paciento raumenų masės % – jeigu jis pradės kristi, žiūrėti kas vyksta.
  • Suletėjęs skrandžio išsituštinimas. Skrandis, kaip organas, iš tiesų yra du suaugę organai – vienas, kuris, maistą trina ir pradeda virškinti, ir kitas, kuris maistą tiesiog saugo paduoti toliau virškinimo sistemai. Dalies žmonių nutukimo priežastimi yra tai, kad jiems sotumas ateina net tada, kai skrandukas prisipildo kokius 2/3 ir sako „nu man jau užtenka”, o kai prisipildo 4/3 ir sako „aš jau persitempiau, jeigu dar ką gausiu, tai plyšiu”. Priklausomai nuo to, kiek maisto skrandis turi savyje, taip greitai jis tą maistą atiduoda toliau. GLP-1 vaistas sulėtina atidavimą – vienais atvejais tai labai naudinga, nes pacientai sako „pagaliau jaučiu, kad pradėjau virškinti” ir džiaugiasi, kad gali maitintis ne tik trintomis sriubomis, o kitiems tas suletėjimas sukelia maisto rūgimą skrandyje ar net gyvybei pavojingą sustojimą.
  • Įtaka seratonino ir dopamino sistemoms galvos smegenyse. Vieniems pacientams šis vaistas, nors būna skiriams CD gydymui, labiausiai patinka, kad jį pradėję vartoti jie mažiau geria, lošia, geriau miega, geresnis seksas, viskas geriau, dzin ta gliukozė ir svoris. Kitiems – priešingai, pradėjus jį vartoti išsivysto nemiga, padidėja nerimas, išryškėja depresija etc.
  • Įtaka skydliaukės veiklai. Vaistai yra kontraindikuotini (negali skirti) asmenims sirgusiems ar sergantiems meduline skydliaukės karcinoma. Galima visokios informacijos rasti apie tai, ką daro visų kitų skydliaukei, panašu, kad viskas priklauso nuo to, kokią pacientų imtį paimsi. Nutukimas pats iš savęs jau yra labai didelis vėžinių susirgimų rizikos veiksnys, o cukrinis diabetas veikia imuninę sistemą, kurios sutrikimai taip pat didina onkologinių ligų riziką. Taigi diskusijoje kur vilkas, kur meška, nereikia tikėtis, kad išvengsime kurio nors. Visiškai sveikiems asmenims, kurie šio vaisto nori „nes visi vartoja” – va čia reiktų pagalvoti ar jiems nužtektų tiesiog kokio imbiero (jeigu skaitote šį tesktą ir turite kokių bėdų su skrandžiu, pykinimu, apetitu ar svoriu ir dar nebandėte tokio paprasto dalyko – pabandykite, jam net recepto nereikia).
  • Visų sergamų ligų peržiūra ir gydymo korekcija. Jeigu viskas veikia „pagal planą”, tai bendras sveikatos pagerėjimas lems ir geresnę hipertenzijos, ir podagros ir ko tik nori kontrolę. Labai dažnai pacientams, net perkantiems šį vaistą už pilną kainą, vaistas atsiperka, finansiškai, nes sumažėja išlaidos kitiems vaistams, dėl padidėjusio darbingumo daugiau uždirbama. Lietuvoje insulinas ir GLP1 agonistai sergantiems CD yra kompensuojami, bet asmenims, kuriems galima išvengti insulino ar jį atidėti – su GLP1 agonistais, nauda yra visiems mokesčių mokėtojams, nekalbant apie tai, kad jei su vaistu bus išvengta komplikacijų širdžiai ar inkstams ir nereiks po to gydyti infarkto ar skirti dializės. Jeigu vaistą ruošiatės pirkti savo lėšomis ir neišsiskaičiuoja Jums jo nauda piniginei – pagalvokite ar tikrai verta.

Šio vaisto vartojimą svarbu atžymėti psichikos sveikatos specialistams – kad būtų įvertinta kokį poveikį jis davė, nes tai gali padėti geriau diagnozuoti ar parinkti gydymą. Visi norime vartoti kuo mažiau vaistų, taigi, jeigu galima vienu gydyti ir nemigą ir cukrinį diabetą – VALIO!
Iš praktikos pastebėjau, kad jį vartojantys turi didesnę aspiracijos riziką intubacinės nejautros metu – pacientas tikrai laikėsi gydytojų nurodymų nevalgyti iki operacijos, bet jo skrandis tiesiog buvo suletėjęs. Lietuvoje anesteziologai labai protingi ir pastebi, kad nutukusių ar labai liesų pacientų skrandžio išsituštinimas gali būti kitoks, bet GLP-1 agonistą tyliai vartojantis žmogus gali būti taip „normaliai atrodantis”, kad niekas net nepagalvotų apie jo kitokią skrandžio veiklą. Labai rekomenduoju siuntime atžymėti. Specialistai SKAITO siuntimus 🙂

Jeigu užeisite kada žmogų, kuris nutukimą traktuoja kaip pasirinkimą, kaip valios trūkumą, tinginystę ar dar kaip nors – tai jį tiesiog apeikite. Nutukimo liga (nes didelis kūno svoris dar nereiškia nutukimo) yra visas kūno dalis, įskaitant psichiką, paveikiantis susirgimas, kuris gali būti mirtinas. Kaip bet kurios kitos ligos, galima pasirinkti jos negydyti ar nesutikti su pasiūlytu ir netenkinančiu gydymu. Kaip bet kurios kitos ligos atveju galima tikėtis vienais atvejais išgydymo, kitais kontrolės, o dar kitais – jos žalos sumažinimo. Matant net ir sveikai atrodantį žmogų gali būti, kad jis toks yra siaubingame skausme ir metabolinėje suirutėje, visiškoje nežinioje, kad kiti tai taip nesijaučia. Galbūt, kai matote „nutukėlį”, tai yra milžiniškų jo ir jo aplinkos pastangų rezultatas, geriausia, kas galėtų būti jo konkrečioje situacijoje. KMI yra tik skaičius, medicinoje naudojamas sutaupyti rašymo vietos apibūdinti paciento fizinius duomenis. Tokio dalyko, kaip „tinginystė” medicinoje nėra – nei ligų priežastyse, nei diagnozėse.