Yra toks Frey sindromas (gustacinė disautonomija, aurikotemporalinis sindromas). Tai neurologinė būklė, kurios metu žmogus valgydamas (ar tik galvodamas, matydamas, uosdamas maistą) patiria trukdantį paraudimą ir prakaitavimą smilkinių, skruostų ir ausų srityje. Gali pakilti šių sričių odos temperatūra.
Dažniausiai jis būna nuo vaikystės kaip specifinės gimdymo traumos pasekmė. Jeigu smarkaii suspaudžiami galvos šonai (gali būti tiek natūralaus tiek asistuoto gimdymo eigoje), tai parasimpatinės nervų sistemos skaidulos, kurios turėtų būti sukibusios su seilių liauka, nutrūksta ir ataugdamos randa ne seilių, bet odos prakaito liaukas. Nu vat kažkaip susipainioja jos. Kai nervų sistema sako „reikia seilių” signalas ne ten nueina. Gali būti vienpusis. Gali būti ir visai be gimdymo traumos, bet tada dažnai būna šeiminė anamnezė ir pačiam žmogui ramiau, kad „tai pas mus čia taip būna”.
Praktikoje vaikams gali būti supainiotas su „maisto alergija”, nes augančiam vaikui seilių tai reikia virškinimu, o jų gamyba sutrikusi, asiranda ir pilvo pūtimai ir skausmai, vaikas tampa išrankus maistui, tėvai sako „jam nuo to maisto rausta skruostai” etc. etc.
Bet tik, kad Frey sindromo atveju paraudimai būna trumpalaikiai ir tikrai vizualiai skiriasi nuo odos atopinių bėrimų. Reikia turėti omenyje, kad seilių liaukų labai reikia sveikai burnos mikroflorai. Dalis vaikų sugeba”išaugti” sindromą – plastiškos smegenys nustoja bandyti gaminti seiles ten, kur jos nesigamina, paraudimai ir prakaitavimai dingsta. Ir, nors seilių liaukų ne viena yra, bet nebūtinai kitos kompensuoja, prasideda kariesai lygioje vietoje. Dar yra žmonių, kurių nervų sistemos yra tiesiog ne tipinės, žiūrėk vaikas ką pastoviai graužia, ten pas jį visos skaidulos visur suaugusios :DDD Nu čia toks juodas humoras. Aš tik noriu pabrėžti, kad sindromas diagnoze yra tik tada, kai trukdo žmogui.
Įgytas Frey sindromas dažniausia išsivysto per ~pusmetį po seilių liaukų operacijų (užtrunka, kol nervai priauga). Bet esu mačiusi ir pvz.: po herpes zoster ar sumušimo (oj, tie nelemti paspirtukai!), gali šisvystyti ir kaip cukrinio diabeto ar aterosklerozės komplikacija, gali būti kai kurių neurodegeneracinių ligų pirmas simptomas.
Dažniausiai vienintelis efektyvus gydymas būna botulino injekcijos paralyžuoti prakaito liaukas. Pacientai klausia „o tai negalima tų nervų tiesiog nupjauti/blokuoti???”. Labai geras ir logiškas klausimas. Matot reikia sugalvoti kuriame tiksliai nervo aukštyje padaryti tą CAKT ir, kai kūnas jau demonstruojai originalius gyvybingus sprendimus, tai nežinia kaip sugalvos toliau kur skaidulėles suauginti ir sinapses suformuoti. Taip, čia labai Hipokratinis gydymas, kad tik nepakenktum labiau. Visokie tepalai dalinai efektyvūs, daliai pacientų labai padeda kognityvinė elgesio psichoterapija.
Frey sindromo paplitimas ir dažnis nežinomi. Tai tikrai nėra reta būklė, bet simptomų sunkumas ir jų kilmė – įvairios. Pavadintas pagal neurologę Łucja Frey – ji labai daug ką tyrinėjo, atskyrinėjo pavojingus ir nepavojingus nervų sistemos reiškinius. Jos gyveno baigtis buvo trafiška, žuvo neaiškiomis aplinkybėmis – pagal vienus šaltinius buvo nužudyta kartus su šeima Belžeco koncentracijos stovykloje, pagal kitus NKVD (jie buvo žydai, jos vyras priešinosi sovietams). Pati Frey sindromo savo vardu niekada neavadino. Kai kuriose šalyse, pagal aprašiusius neurologus jis vadinamas pagal jų pavardes – pvz.: Bailargerio sindromas.
Jules Gabriel François Baillarger buvo XIX amžiaus prancūzų neurologas/psichiatras (tada tai dar buvo daugiau mažiau viena profesija pas juos) – jis buvo pirmas atradęs tokius dalykus, kaip kad smegenys turi pilkąją ir baltąją medžiagas, jis pirmas aprašė, kad GALI būti, kad vienam žmogui būna ir manijos ir depresijos epizodai (tuomet tai vadino folie à double forme, ty. dvigubos formos pamišimas), na ir aprašė folie circulaire (ausų pamišimą). Kaip matot tada viskas buvo pamišimai. Daugiau pavardžių yra, bet man kažkaip labai gražu, kad LT patenka į šalis, kur Frey sindromas yra Frey sindromas.
PS jei prakaitavimas TIK valgant karštą ar aštrų maistą, tai vadinamas tiesiog gustacine hiperhidroze ir yra normali fiziologinė reakcija.
PPS tiem keliem žmonėm, kam techniškai aktualu: R61.0 – lokalus prakaitavimas L74.8 – kiti ekrininių prakaito liaukų sutrikimai G50.8 – kiti trišakio nervo sutrikimai
Labai geras paveiksliukas iš straipsnio, kuris aprašo plaukų slinkimą po streso, kaip ligą, ir tyrinėja galimus to gydymo kelius.
Žinduoliams streso metu slenka kailiukas – tai paded keisti kailį pasikeitus aplinkos temperatūrai ir gali garantuoti liguistą liūdną išvaizdą – plėšrūnas greičiau puola ir apvalo grupę nuo sergančio individo, arba kaip tik ant tiek jau blogai atrodai, kad sako viaukt. Grupėse gyvenančių žinduolių „matosi”, kad tau negerai ir arba reikia pagalbos ar reikia nuo tavęs kiek atstoti. Gyvūnai savo kailius laižo ne tam, kad juos „valytų”, o todėl, kad nulaižo nuo jo vitaminą D, kuris susidaro UV poveikyje. Mums nereikia savęs laižyti, be kailio patogu, kad saulutė pasiekia pačią odą. Bet itin socialūs gyvūnėliai, kaip pvz.: kokie peliukai labai labai daug laižo save ir vienas kitą kaip bendravimo formą, esi priimtinas ir mylimas, jeigu tave galima laižyti, glostyti, tvarkyti tavo kailiuką. Kas turite šunis, tikriausiai pritarsite, kad jie Jus laižo ne tam, kad kažką nulaižytų, bet gi bučinukai čia!
Žmogus ypatingai socialus gyvūnus, nors plaukų nebeturime, išskyrus kelias vieteles, kur tai labai naudinga mikrobiologiškai, bet turime inti ryškius būtent socialinės paskirties plaukus. NU IR LABAI SLENKA JIE DAŽNAI MUMS.
Daugumai žmonių plaukai nuo streso išslenka, ir, savijautai pagerėjus, vėl atauga. Bet kodėl kai kuriems po streso plaukai pradeda slinkti non stop’u, arba pradeda slinkti nuo menkiausio streso? Socialiai priimtina, kad tėvai netekę vaiko pameta plaukus ir pražyla, bet kodėl plaukai krenta ir žyla žmogui, kuris parduotuvėje nerado savo norimų ledų? Nejau jam čia TOKS stresas? Pats jis žiūri į mus ir sako, kad jam dar didesnis stresas, kad mes galvojame apie jį, kad jam čia buvo stresas, nes nebuvo, bet nuo mūsų klausimų dar labiau slenka plaukai.
(Paveiksliukas iš straipsnio, kuriame schematiškai rodoma, kaip simpatinis nervas turi TRIS vietas, kur gali kilti plaukų iškritimas nuo streso. Teoriškai vieno kurio ganglijo pažeidimas galėtų lemti tam tikros kūno srities ploto (lopo) plaukų slinkimo ir augimo sutrikimus)
Šis straipsnis aprašo, kaip kartais nervinė ir imuninės sistemos persistengia. Nors plaukas gali iškristi tik nervo signalo dėka, bet pakviesstos imuninės sistemos ląstelės itin gerai garantuoja kailio pametimą. O bet tačiau, imuninės sistemos dažniau būna per stiprios, nei per silpnos, vietoj to, kad darbą padariusios ir nurimtų, nusineša mažyčių plauko folikulo gabaliukų sau linksmai į limfmazgius, tyrinėja ląstelės su kuom čia kovoti reikia ir tada, kai bet kas suaktyvina imunitetą, mažutės jau tokios „žinau, žinau ką man reikia daryti!” ir išlindusios į audinius jau puola plauką nebe todėl, kad smegenys pasakė „ne, nu čia ne gyvenimas”, o tik todėl, kad vėjas papūtė, saulė pašvietė, plauką kas timpletėjo etc.
Paveiksliuke tos ląstelės labai gražiai nupieštos su šalmiukais – bando vykdyti karą taikos metu.
Straipsnyje aprašo eksperimentus kaip pelėms ataugina plaukus – ir nupjauna simpatinius nervus, ir pašalina antinksčius, ko tik nedaro, viskas veikia. Tik, žinoma, klausimas ką galima padaryti žmogui analogiško. Panašu, kad pirmiausia, jei nori gražių plaukų, reikia jaustis gražiam ir laimingam, atpažinti stresines reakcijas, kai jos jau vyksta, ir ieškoti pagalbos sąmoningai, kol kūnas nesąmoningai neėmė jos šauktis. Jeigu jau tai nutiko, tai žinoti, kad dabar tau reikės daug dėmesio ir meilės, šilumos ir rūpesčio, nes yra patirta imunologinė trauma. Mes čia jau einame ir didesnės onkologinės ligos rizikos kelio puse, kai imuninė sistema investuoja jėgas ne ten, kur reikia.
(Paveiksliukas iš straipsnio, kaip sukėlė stresą pelėms – neleisdavo judėti ir sukeldavo skausmą)
Prie progos apie plaukų slinkimą ne iš straipsnio:
Vyrams dažniausiai plaukai slenka dėl testosterono.
Šis slinkimas yra antrinis lytinis požymis. Idealios lytinės raiškos atveju visiems vyrams nuslinktų galvos plaukai ir užaugtų ilgos barzdos, o moterys turėtų ilgus plaukus ir neturėtų barzdų. Bet gamtoje idealai yra reti kraštutinumai, o mes esame, kaip savo antropologai, savidomestifikuojanti žinduolių rūšys, t.y. patelės yra linkusios rinktis patinėlius su feminizuotais bruožais ir atstumti kitas patelės su virilizuotais bruožais. T.y vyras be barzdos labiau ok, nei moteris su barzda. Jeigu vyrui (ar moteriai) slenka plaukai tik dėl tostestorono, tuomet galima naudoti vietinio ar sisteminio poveikio vaistus – jau iškritę plaukai nebeatauga, bet sustoja slinkimas, tik vaistus tuomet tenka vartoti tol, kol tai yra aktualu, nutraukus procesas tęsiasi toliau.
Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusių pranešimų, kad šie vaistai yra susiję su didesne savižudybės rizika, kas labai gerai, kad informuojama, bet tik pusė tiesos – yra ir į tą grupę patekusių žmonių, kuriems slenka plaukai dėl streso, ir žmonių, kurie turi neatlieptus lyties tapatumo klausimus, ir žmonių susiduriančių su lytiniu smurtu (pvz.: antra pusė sako, kad paliks, jei plaukai nuslinks). Taip pat, sistemiškai veikiančius vaistus pasirinkę vartoti žmonės, turėtų būti įspėti, kad testosteronas ne tik yra vienas iš „feel-good” hormonų, bet ir mažina skausmo jutimą, taigi, mažinant testosteroną mažėja ir „vyrai neverkia” gebėjimas.
Yra grybelių, kurie gali sukelti plaukų slinkimą. Juos labai nesunkiai identifikuoja dermatologai. Paprastai tada būna daugiau simptomų, nei tik plaukų slinkimas. Vienos tų ligų šeimos medicinoje, kur, kai pacientas sako, „daktare, manau man grybas”, dažniausiai jis ir būna. Šiaip retesnis dalykas, nei galvotum.
Plaukų slinkimas „nes kažko trūksta” yra iš esmės tas pats streso plaukų slinkimas. Kai jau trūksta plaukui, kaip odos organui, tai dažniausiai turime ir kraujuojančias dantenas, pakitusias kvėpavimo ir lytinių takų išskyras ir t.t. Būna kartais plaukai pradeda slinkti pirmiausiai nuo tolimiausių kūno vietų – pvz. nuslinko tik blauzdose, po to dilbiuose, o ant galvos viskas čiki-piki. Tai čia irgi iš esmės tas pats streso slinkimas BET klausimas kodėl stresuoja tik ilgiausių nervinių skaidulų neuronai – ar autoimuninė liga juos puola, kraujotakos sutrikimas, cukrinis diabetas etc.
Plaukų slinkimas dėl skydliaukės, dėl kurio žmonės labai dažnai klausia, irgi egzistuoja – jis būna labai panašus į sifilio, apsinuodijimo švinu ar vilkligės sukeltą plaukų slinkimą. Pacientai dažnai mielai sutinka ar jau būna sužinoję, kad čia gali būti ir „metalų kaltė”, bet, žinokite, nu tikrai tikrai TIKRAI verta atlikti tą lytiniu keliu plintančių infekcijų testą, kurį, laimė, dažnai pasiūlo reumatologas, kai žiūri dėl savo ligų. O, kai visgi skydliakė čia kalta, tai būan „oj, bitute” ir visi ploja katučių, kad pacientas atėjo, kol nenumirė, tada po to šimtas pacientų ateina su bet kokiu plaukų slinkimu išsitirti skydliaukės, nes mato medicinos galimybių apaštalą savo aplinkoje, iš jų kokiam vienam irgi būna tas pats,, o likusiems aiškini, vos ne „mažiau nervuokitės, gerkit daugiau vandenuko” ir jautiesi durnas, nes žmonės atėjo savo gyvybės gelbėti, o tu čia kažką blevyzgoji visiems suprantamo🥴Va. Pasiguodžiau apie profesinius rūpesčius.
Grįžtant prie skydliaukės, tai jai jos hormonų trūkumui vienas iš labai būdingų plaukų slinkimo fenomenų yra „nubyrėję antakiai”. Visaip jie vadinami, man labiausiai patinka „karalienės Anos antakiai”.
Plaukai nuslenka pirmiausiai iš kraštinių antakių vietų. Šiaip toks plaukų slinkimas yra galimas natūraliai ir sveikai senstančiai moteriai, o vyrams, priešingai – šiose vietose ima augti „krūmeliai”. Bet, sveikai senstantis žmogus pas gydytojus nesilanko, nebent kokio skiepo ar pažymos ateina, nes jaučiasi gerai, t.y. fiziologiniai pokyčiai yra harmoningi su psichiniais ir socialiniais (vat tik kartais pas mus, gydytojus, ateina pacientai norėdami per fiziologiją išpręsti socialinių ligų simptomus 🙁 ).
Jeigu žmogus žiūri į veidrodį ir sako WTF kas nutiko mano antakiams, tai čia jau simptomas. Ir turėti omenyje, kad ryškią hipotirozę turintis pacientas gali nesiskųsti ne todėl, kad jaučiasi gerai, o todėl, kad neturi jėgų skųstis ar konceptualizuoti skundo.
Nuotrauka iš šio straipsnio, kuriame džiaugiamasi permanentiniu makiažu – koreguojami būtent natūralus amžiniai išvaizdos pakitimai, žmogus laimingas, jo išvaizda dabar labiau atitinka tą amžių, kuriuo jis jaučiasi. Bet, jei to neužtektų savijautai pagerinti ar būtų ir kitų simptomų, tikrai norėtųsi padaryti bent TTH tyrimą :))) (pats straipsnis įdomus tuom, kad minima, jog tai, kad būtent šiuos antakius ištatuiravusi meistrė turi aukštąjį meno mokslo diplomą yra įrodymas, kad tikrai supranta ką daro, t.y. antakių „korekcija” čia matoma ne kaip techninis, o kūrybinis klausimas. Na, iš tiesų – gydymo mene gydantis menas!)
Pasaulyje yra vietų, kur ir vienas iš penkiasdešimt žmonių, serga spontanine daktiliolize – savaiminiu penkto, tai yra mažylio, kojos piršto nunykimu. Ne gimsta be mažojo pirštelio, ne netenka jo dėl kokios priežasties (traumos, infekcijos ir panašiai), bet tiesiog va taip va pirštas dingsta. Vieną dieną atsibunda žmogus ir aplink pirštelį, tarsi žiedelis, audiniai susitraukę. Labai skauda. Tas žiedas realiai būna iš fibrozinio audinio, audoje pakinta keratonocitų augimas, pačioje kojoje kraujotaka. Nieko nedarant per kelerius metus pirštas tiesiog pasako bye bye ir nukrenta sau. Bet ne taip, kaip sausos ar šlapios gangrenos atveju. Žiedo perpjovimas naudos neduoda – reikia šalinti jį visą su visa oda, daryti gražų Z formos pjūvį ir persiūti aplinkine sveika oda. Iki operacijos galimos vietinės steroidinių vaistų nuo uždegimo injekcijos. Lietuvoje ligos atvejai praktiškai nefiksuojami arba, jei ir būna, tai „dėl viso pikto” identifikuojami, kaip baisesnės ligos simptomai ir pacientas paliekamas būdriam laukimui, kas dar išlįs ar neišlįs. Gydymo taktikos tas nekeičia.
Kas ligą sukelia – niekas nežino. Panašu, kad genetika + trauma. Fibroziniai žiedai gali susiformuoti ir kitų pirštų pamatuose, bet ten daugiau minkštųjų audinių, nei kojos mažyliuose ir tokios dramatiškos situacijos nebūna.
TLK kodas L94.6 – Ainhum liga. Kažkaip vieni medicinos vadovėliai pateikia, kad čia portugališkas žodis, tačiau pirmą kartą ja taip pavadinęs gydytojas ją aprašę pagal vergus Brazilijoje, kuriems čia buvo kasdienis dalykas – jarubų kilmės (tauta Afrikoje) ten suformavo naują Nagos kalbą ir šia kalba ainhum reiškia pjūklą.
Paveiksliukas iš 1967 metų straipsnio įspėjančio amerikiečių gydytojus Luizianoje nepainioti būklės su ateroskleroze, kurios tada ten buvo labai daug ir jie aiškindavo savo pacientams, kurie gal gyvenime nerūkė, mesti rūkyti… Šiaip visai įdomus skaitinys, aprašo 13 atvejų. Pvz.: viena moteris su 250/140 mmHg hipertenzija 🙁
