Yra tokie lego Creator 3 in 1 serijos rinkiniai. Įsigijau šitą, su voriuku.
Pradžioje sudėjau tuos, kurių buvo instrukcijos pačioje dėžutėje:
Turiu pasakyti, kad gyvačiukas kažkoks liūdnas, palyginti su labai kietais voro ir skorpiono modeliais. Detalių spalvos neralios. Juoda, raudona ir neoniškai geltona. Atradau lego fanų puslapį https://rebrickable.com/ jame yra galimybę katalogizuoti savo turimus rinkinius, detales, lengvai peržiūrinėti info apie juos ar dominančius dalykus, įsivesti pastabų, komentarų, ir, kas svarbiausia, bendrauti su kitais lego mylėtojais ir dalintis idėjomis!
Iš šito rinkiniu, nenaudojant papildomų detalių, dar pavyko sudėti:
Sudėjau drugelį iš hama karoliukų. Vadinu juos pypsiukais 🙂 Užsiėmimas panašus į siuvinėjimą ar diamond-painting. Mozaikos! Sudėlioji atskirus karoliukus nat specialaus pagrindo plokštelės (ar plokštelių) ir po to per kepimo popierių su lygintuvu suzulini, kad išsilydytų ir sukibtų tarpusavyje.
Čia kol kas didžiausias mano hama paveikslėlis – apolonas ant usnies žiedelio. Apolonai paplitę visoje Eurazijoje, bet labiau mėgsta kalnus ir jų papėdes. Lietuvoje yra tik juodasis apolonas ir tai retas. Labai įdomu, kad jų vikšreliai būna juodi ir per tai saugosi, kad nebūtų suėsti, o užaugę jau iki riebaus dydžio apturi daug raudonų taškų šonuose ir tokiu būdu apsimeta visokiais šimtakojais. Pačių apolonų sparnų „akytės” neva įspėja kitus gyvūnus, kad jie yra labai… neskanūs. Ne nuodingi, bet tiesiog labai neskanūs. Kažkurie ten paukšteliai moka juos pasigavę nusirankioti neskaniausias dalis (sparnus), bet šiaip menkas maistelis šitie.
Va taip atrodė surinktas, bet dar nesulydytas į vientisą „kilimuką”:
Koks nuostabus paveiksliukas. Nu tik pažiūrėkite į tą drugelį. Į jo mielas kojytes, kuriomis jis tupi ant usnies žiedlapėlių, gers naktarą. Nuotraukoje ne taip matosi, bet usnies žiedo žaluma labai gražiai susidėjusi iš žalių ir rudų karoliukų, kas toks visiškai senovinis 90ies pixel art’as.
Aš neturiu karoliukų dėžučių pagal spalvas, jie visi pas mane keliauja į vieną krūvą. Tai po to gražu, kai koks vienas išskirtinai atrodo. Vat tik galiu pasakyti, kad skirtingų spalvų karoliukai skirtingais greičiais suminkštėja po lygintuvu. O skirtingų firmų DAR skirtingiau. Tai, nors spalvas sumaišyti nieko baisaus, bet sykį buvau sumaišiusi dukros Hama firmos su Tiger parduotuvėje esančiais tokiais karoliukais. UPS. Vieni jau būtų košė nuo karščio, o kiti dar tik pradeda sulipti.
Buvo ir tokių dalykų, kaip pavyzdžiui, visiškai atsitiktinėje vietoje susidaręs plyšys tarp pypsiukų jau juos lydant. Ne pagrindo plokštelių vietoje, ne po apačia esant kokiam nelygumui. Va tiesiog taip va. Bet vėliau, kaip kokį blyną pavarčius ir lygintuvu glostant tai vienai, taip kitaip, užsičiaupė šita burnytė:
Va taip atrodo karoliukai po sviestiniu popieriumi, kuris apsaugo, kad jie nepriliptų prie lygintuvo (nors mielai limpa prie jo):
Ir tada, jeigu popierių neatsargiai keli, ir jie nebūna susilydę vienas su kitu, tai gaunasi dėlionė kiek iš naujo:
Jų sulydimas yra atskiras iššūkis. Nutinka, pvz.: kad kažkuri dalis sulimpa daugiau, nei kitos (raudona rodyklė) arba susidaro tektoniniai lūžiai (žalia), vis iš naujo dedi tą popierėlį ir jungi lygintuvėlį. Jei ką, tai lyginau ant dviejų taškučių karštumo. Tipo vilna.
Bet su kantrybe, truputis, po trupučio sulimpa į visai neblogą vientisą paveikslą. Dabar tik reikia sugalvoti ką toliau su juo nuveikti!
