Pirkau ūkinių prekių parduotuvėje. Ėjo vos ne iš serijos „varžtų”, ir, žiūriu, guli keli rinkinukai, taip va. Tarp klijų ir gulsčiukų. Po 10 eurų. Koks įdomus netikėtumas. Kaip tikra zylutė.
Rinkinys nesudėtingas – vien lygieji dygsniukai. Man labai patiko, kad gluosnio kačiukai tokie tikroviški iš tiek nedaug detalių. Nežinau ar nuotraukoje matosi, bet ant šakelių yra tie tokie specifiniai, kaip žvyneliai, kur tik dar bus lapeliai.
Labai geras variantas praleisti vakarui ar dviems. Yra daugiau paukštelių šioje serijoje!
Tarp tų dviejų vakarų aplankiau LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejų, va, kokią jie reklamą užsikabinę dabar, aiškiai sako, ką gyvenime daryti:
Ale baisiai šauniai sukrauti eksponatai. Bando imituoti sandėlio tyrinėjimo džiaugsmą. Na, nors truputį:
Daiktai tokie, kokius džiaugtumeisi radęs sendaikčių turguje, tikri lobiai. Kitą mėnesį Vilniuje Litexo vyks kaip tik sendaikčių paroda – https://www.litexpo.lt/renginiai/muge-sentimentai/ Įėjimo mokestis bus tik 1 euras. Kas per stebuklas!
Pabaigiau dar vieną gobeleniuką 🙂 Šį kartą lapė nespėjusi pagauti gaigalo.
Pagal Adolf Heinrich Mackeprang (1833–1911) paveikslą, bet turiu tik mažą jo reprodukcijos paveiksliuką, didesnio rasti nepavyko.
Sekančiam siuvinėliui turiu didelę kanvą iš skuduryno 😀 Tai bus dvigubai senovinis užsiėmimas – ir dizainas ir kilmė, nes pagal etiketę dėvėtų rūbų parduotuvėje anas buvo dezinfekuotas 2013 metais. Ir kainavo net 60 centų! Pažiūrėjau palyginimui kiek tokie eina on-line, tai po 20-60 eurų. Ach, skuduryniuk, tu toks nunykęs reiškinys greitos mados pasaulyje.
Metilo bromidas! Bekvapis, beskonis, bet labai nuodingas bet kam, kas kvėpuoja – ar rūbų kandutei ar žiurkytei. Ardantis ozono sluoksnį. Skilimo pusperiodis rūbuose yra apie pusmetis, tai tikriausiai pavyks parodyti baigtą :V
Viso užtraukau apie tris savaites. Dizainas yra Orchidea firmos, parašyta, kad pagaminta Lenkijoje, bet ir tiek. Made in EU. Kiek ieškau internete, tai dizainų daug ir visokių, bet kažkokios vienos konkrečios parduotuvės negaliu nurodyti, o kur randu, jog galima nusipirkti „iš garažiuko”, tai pagrindinis susisiekimo būdas skambučiai arba pavažiuok iki mūsų prie miškelio :DDDD aaaaa, kas čia vyksta. Matyt, jei norėsiu daugiau, teks žiūrėti kas kokioje rankdarbių parduotuvėje, fizinėje ar internetinėje, guli.
Kam parodžiau, tai visi sako, kad labai senoviškas dizainas. O man kaip tik per tai taip faina! Ir siuvinėjasi, ne kryželiu, bet paprastu dygsniuku. Kadangi piešinys jau ant audinio, tai nereikia daug galvoti, skaičiuoti. Tiesiog imi ir siuvinėji. Labai smagu. Na, išskyrus tomis akimirkomis, kai reikia spėlioti kokia čia spalva turėtų būti, kai jos skiriasi tik teoriniu atspalviu, arba labai jau kreitai atsispaudė ant audinio.
(Kaip atrodo iš arčiau ir matosi vienas neišsiuvinėtas dygsniukas. Pabaigusi visą darbą radau gal 10 tokių, bet užlopiau spragas. Jausmas panašus, kaip dėliojant puzzle įdėti pačias paskutines detales!)(Kitos pusės chaosas)
Ieškodama daugiau šios firmos kanvų siuvinėjimui prisiminiau prieš kelis metus matytą video, kaip nudistas gaudė šernę nusinešusią maišelį su visais jo rūbais ir laptopu Vokietijoje. Pasirodo ten šernai taip daro. Juk maišeliuose gali būti maisto! Įdomu ką šernai veikia Lietuvoje. Žinau tik tiek – mati šerniuką, tai geriau nelįsti, o tai ateis mama ir bus tau x_x
Kaip su dauguma siuvinėlių gale juk reikia jį išpauti. Ir lyg turėtų spaudinio dažai išsiplauti. O bet tačiau, šiuo atveju pilnai neišsiplovė. Ir taip, taip, ploviau drungnu vandeniu, ne karštu, nieko daugiau mandro nenaudojau. Bet piešinukas dar ir susitraukė! Va palyginimui su kita šios firmos kanva:
Žiūrinėju menininko paveikslus internete ir jų iš vienos pusės tiek daug, nes kičas, iš kitos pusės, nu gi visai nėra nieko. Koks ekskliuzyvas. Blast from the past.
Be siuvinėjimo dabar dar daug važinėjuos dviračiu. Atradau, kad telefono fotoaparatas turi uždesto fotografavimo funkciją, todėl galima fotografuoti save patį ir ne kaip selfiukus. Pirmu bandymu mano telefonas nuslydo ir nufotografavo medį į kurį jį buvau atrėmusi:
(menas)
O čia pati nuotrauka, kurią norėjau padaryti . Pastačiau dviratuką, kaip draugą:
(dabar jau tikrai menas, tiksliau prie meno Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parke)
