Siuvinėlis – Šernė su šerniukais

Išsiuvinėjau šernę su šerniukais:

Viso užtraukau apie tris savaites. Dizainas yra Orchidea firmos, parašyta, kad pagaminta Lenkijoje, bet ir tiek. Made in EU. Kiek ieškau internete, tai dizainų daug ir visokių, bet kažkokios vienos konkrečios parduotuvės negaliu nurodyti, o kur randu, jog galima nusipirkti „iš garažiuko”, tai pagrindinis susisiekimo būdas skambučiai arba pavažiuok iki mūsų prie miškelio :DDDD aaaaa, kas čia vyksta. Matyt, jei norėsiu daugiau, teks žiūrėti kas kokioje rankdarbių parduotuvėje, fizinėje ar internetinėje, guli.

Kam parodžiau, tai visi sako, kad labai senoviškas dizainas. O man kaip tik per tai taip faina! Ir siuvinėjasi, ne kryželiu, bet paprastu dygsniuku. Kadangi piešinys jau ant audinio, tai nereikia daug galvoti, skaičiuoti. Tiesiog imi ir siuvinėji. Labai smagu. Na, išskyrus tomis akimirkomis, kai reikia spėlioti kokia čia spalva turėtų būti, kai jos skiriasi tik teoriniu atspalviu, arba labai jau kreitai atsispaudė ant audinio.

(Kaip atrodo iš arčiau ir matosi vienas neišsiuvinėtas dygsniukas. Pabaigusi visą darbą radau gal 10 tokių, bet užlopiau spragas. Jausmas panašus, kaip dėliojant puzzle įdėti pačias paskutines detales!)
(Kitos pusės chaosas)

Ieškodama daugiau šios firmos kanvų siuvinėjimui prisiminiau prieš kelis metus matytą video, kaip nudistas gaudė šernę nusinešusią maišelį su visais jo rūbais ir laptopu Vokietijoje. Pasirodo ten šernai taip daro. Juk maišeliuose gali būti maisto! Įdomu ką šernai veikia Lietuvoje. Žinau tik tiek – mati šerniuką, tai geriau nelįsti, o tai ateis mama ir bus tau x_x

Kaip su dauguma siuvinėlių gale juk reikia jį išpauti. Ir lyg turėtų spaudinio dažai išsiplauti. O bet tačiau, šiuo atveju pilnai neišsiplovė. Ir taip, taip, ploviau drungnu vandeniu, ne karštu, nieko daugiau mandro nenaudojau. Bet piešinukas dar ir susitraukė! Va palyginimui su kita šios firmos kanva:

Kas turės būti darbelis pagal danų tapytojo Adolf Heinrich Mackeprang paveikslo motyvą:

Žiūrinėju menininko paveikslus internete ir jų iš vienos pusės tiek daug, nes kičas, iš kitos pusės, nu gi visai nėra nieko. Koks ekskliuzyvas. Blast from the past.

Be siuvinėjimo dabar dar daug važinėjuos dviračiu. Atradau, kad telefono fotoaparatas turi uždesto fotografavimo funkciją, todėl galima fotografuoti save patį ir ne kaip selfiukus. Pirmu bandymu mano telefonas nuslydo ir nufotografavo medį į kurį jį buvau atrėmusi:

(menas)

O čia pati nuotrauka, kurią norėjau padaryti . Pastačiau dviratuką, kaip draugą:

(dabar jau tikrai menas, tiksliau prie meno Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parke)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *