Mokslininkams vis nepavyksta išsiaiškinti kas tiksliai reguliuoja agurkų žievelių spalvą. Tikėtiniausia, kad tai bus recesyvinis genas. Nėra taip, kad agurkas pagelstų, kai sunoksta. Tiesiog kartais agurkai auga žali, o kartais geltoni.
Ir, jei esi agurkų augintojas, tai tau visai nereikia geltonų agurkų, nes žmonės jų neperka, sako fuuuui geltoni agurkai, taigi neskanūs. O neskanūs jie todėl, kad juos yra iki 2/3 mažiau chloroplastų ir karotenų. Perki tą patį agurkų svori, bet gauni mažiau baltymų, riebalų ir antioksidantų. Mažiau geležies ir sieros. Taip jau tame agurke nieko nėra, net kai jis visko pilnas!
Įdomu, kad ar agurkas bus žalias ar geltonas, jis jau „žino” 6-tą dieną po apdulkinimo.
Bulvės ir pomidorai nuo bendro protėvio atsiskyrė prieš 14 milijonų metų.
Tuomet maždaug 5 milijonus metų gyveno, kaip dvi atskiros rūšys. Prieš 9 milijonus metų Andų kalnynas padarė kokį tai žagtelėją truputį kilstendamas, aplink save supurtydamas ekosistemas ir sukurdamas sunkias šaltas gyvenimo sąlygas. Kažkaip taip gavosi, kad bulvė su pomidoru vėl susikryžmino (augaluose tai vyksta paprasčiau, nei tarp gyvūnų) ir atsirado nauja, moderni bulvė!
(Kairėje senoji, vis dar gyvenanti bulvė, dešinėje – modernioji. Ot, pavadinimai – etuberosum – begumbė ir tuberusum – gumbė :DDDD)
Jau pomidoro susikurtas genas SP6A, kuris labai reikalingas užaugti milžiniškai ir skaniai pomidoro uogai (taip, botaniškai pomidorai yra uogos), patekęs į bulvę, kuri iki tol turėjo tiesiog paprastas šaknis ir dauginosi daugiausia sėklytėmis, sulipęs su bulvės vienu genu padarė tokį keistą šakniagumbio geną, kuris ne tik saugo augalo maistines medžiagas (čia būtų nieko naujo), bet yra BAISIAI DYGUS. Pati bulvė turi saugoti save nuo sudygimo. Ir čia, opapa, tose Andų pievosi bulvė tapo terminatoriumi, augalu, kuris dauginasi ne pagal taisykles, daro copy-paste, nu tiesiog sukčiauja! Bulvės ėmė augti, kaip grybai po lietaus, kokios tik nori, tai vienokios, tai kitokios, konkuruoti nebe su kitais augalais, bet vienos su kitomis. Lapeliai viršuje gal ir panašūs, o po žeme visų spalvų ir formų krakmolynai. Lytinis dauginimasis? Šitas palauks gražaus oro, o kadienybėje gumbų mašina goes brrrrr.
Gal būtų buvę ne kažką, su laiku kalnai nudyla, aplink juos gamta sušvelnėja, kiti augalai būtų bulvę damušę su investicijomis į įvairovę per naujovę, o ne kaupimą, bet pribėgo toks homo sapiensas, kapstantis ir ragaujantis viską iš eilės ir pasakė „tu man patinki”. Išplito bulvytė po visą planetą.
PS – bulvė turi ir daugiau, nei vieną, pomidoro geną – tiek dėl bendro protėvio, tiek dėl susikryžminimo.
