Pirkau ūkinių prekių parduotuvėje. Ėjo vos ne iš serijos „varžtų”, ir, žiūriu, guli keli rinkinukai, taip va. Tarp klijų ir gulsčiukų. Po 10 eurų. Koks įdomus netikėtumas. Kaip tikra zylutė.
Rinkinys nesudėtingas – vien lygieji dygsniukai. Man labai patiko, kad gluosnio kačiukai tokie tikroviški iš tiek nedaug detalių. Nežinau ar nuotraukoje matosi, bet ant šakelių yra tie tokie specifiniai, kaip žvyneliai, kur tik dar bus lapeliai.
Labai geras variantas praleisti vakarui ar dviems. Yra daugiau paukštelių šioje serijoje!
Tarp tų dviejų vakarų aplankiau LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejų, va, kokią jie reklamą užsikabinę dabar, aiškiai sako, ką gyvenime daryti:
Ale baisiai šauniai sukrauti eksponatai. Bando imituoti sandėlio tyrinėjimo džiaugsmą. Na, nors truputį:
Daiktai tokie, kokius džiaugtumeisi radęs sendaikčių turguje, tikri lobiai. Kitą mėnesį Vilniuje Litexo vyks kaip tik sendaikčių paroda – https://www.litexpo.lt/renginiai/muge-sentimentai/ Įėjimo mokestis bus tik 1 euras. Kas per stebuklas!
Pirkau rinkinį, kuriame buvo siūliukai, tinklelis ir kabliukas. Va čia pavyzdys, kaip rišu, naudojuosi antruoju metodu:
O paveiksliuką radau šiame puslapyje, nuorodą įdėsiu į žmogaus padarytus kilimukus, nuvažiavus iki pat apačios galėsite išeiti į titulinį puslapį ir pasižiūrėti kokią didelę kolekciją visokios info apie kilimų rišimą ten sukaupta, WOW:
http://messybeast.com/rugmaking/rugmaking-1.htm
Norėčiau aš kada turėti tokią įspūdingą savo rankdarbių kolekciją <3
Prieš kelias savaites parduotuvėje užmačiau 3D puzliką – švyturį. Labai mėgstu dėliones bet tridimensinių dar niekada nebuvau dėliojusi, o švyturys pasirodė kaip visai nesunkiai sudedamas objektas. Ir šiaip švyturiai faini. Paprastai juk reikia keliauti LINK šviesos, bet švyturys yra išimtis, reikia keliauti tolyn nuo jo.
Ravensburger firmos, dar ir šviečiantis, su tikrom lemputėm. Įjuntus užgęsta tai vienoje, tai kitoje pusėje, kaip tikro švyturio! Bet ar puzlikas tikras? Va, va. Galvojau, kad reikės dėlioti pagal paveiksliuką, bet pasirodo, kad detalių blogojoje pusėje yra maži skaičiukai nuo 1 iki 216 ir netgi rodyklytės, kurios padeda susigaudyti į kurią pusę sukasi dėlionė. Taigi dėliojimas buvo ne tiek detalių atpažinimo, kiek skaičių dėliojimo ir perdėliojimo ant stalo užsiėmimas. Detalės iš tiesų labai gerai sukimbančios, plastikinės, malonios liesti.
Tik kas tai!? Koks čia dalykas, toks puzlikas ne puzlikas. Mistika.
Sudėjusi susiradau Vinted programėlę – iš esmės kaip sendaikčių turgus-loterija, ir paėmiau dar daugiau tokių dėlionių, radau burbulų su animaciniais personažais, kurie tikriausiai linksmiausiai dėliojasi pasitenkinimo prasme, nes, nors niekas nešviečia, bet detalės ypatingai gerai laikosi sukibusios ir TAIGI SFERA. Susidedi burbulą su pokemonais, su sonikais, vieną kitą ir sėdi apsidėjęs tokiais prokrastinacijos ikrais. Žavinga.
Pirkti kiekvieną pilna kaina būtų kiek bankrotas man, bet jau dėlioti jie eina po 3-5 eurus ir stebėtinai netrūksta detalių! Kas labai rodo jų tikrąją vertę, nes nauji po ~30 (bent jau didesni, kur 216 detalių).
Nuotraukoje švyturys su nameliu, kad neužplaukų koks laivas ant jo. Ojoj, Godzilla, kaip drugelis, jau lenda.
Pirmas 2026 metų siuvinėlis. Knygų skirtukai iš kažkokio visišikai neaiškaus temukiško rinkinio. Medžiagų kokybė atitinkama – spalvos visuomet būna kažkiek blankesnės, siūlai paprasta medvilnė, audinys neblogas. Na, bet labai jau smagūs paveiksliukai – naktimis miškas. Kryželių nedaug, užtat rezultatas įspūdingas.
Man dažnai siuvinio kita pusė būna tiek pat graži. Būna siuvinėtojų, kuriems pavyksta padaryti taip, kad abi pusės atrodytų vienodai. Arba, kad kita pusė būtų tiesiog kitokia, o ne „negražioji” ar „išvirkščioji”. Bet mano kita pusė būna labai buitiška, pasakojanti istoriją apie tai, kaip vyko siuvinėjimas, kaip keliavo siūlas, kas ką pridengė ir kas ką prilaikė, kur mazgelis nebuvo vertas dėmesio išnarplioti, o gal kažkurios spalvos siūlas buvo sukalbamesnis. Nebepamu kur, bet skaičiau tokią įdomią teoriją, kad mitologinis Pasaulio tvarkos suvokimas kultūrose labai priklausė nuo to, kokį technologinį išsivystymą tuo metu kultūra būdavo pasiekusi. Vienose kultūrose buvo Visatos medžiai, kitose Gyvenimo ratai, dar kitose Šventos knygos etc. Jūsų likimas gali būti nuverptas siūle, įspaustas akmenyje, įrašytas knygose, Jūs galite po savęs palikti sėklą, galite būti sveriama Jūsų siela, gali būti skaitomas gerų ir blogų darbų sąrašas.
Tai vat siuvinyje – viena ir kita pusė pasakoja dvi istorijas, bet visiškai kitom akim, kitos kilmės. Iš tų pačių medžiagų, susitinka tame pačiame matmenyje, bet į dvi skirtingas taisyklių ir prasmės puses. „Gera” gražioji pusė tokia, kuri atrodo gražiai ir įdomiai. „Gera” negražioji pusė tokia, kuri garantuoja, kad audinys nebus sutemptas, mazgai netrukdys rėminti/naudoti, o gal netgi galvosime apie taupų siūlų panaudojimą. O gal netgi susikurisme papildomas žaidimo taisykles, pvz.: kad kryželiams galima gulti tik viena kryptimi ir tuomet, jeigu tai matosi gražiojoje pusėje, tai ar blogojoje esantys dygneliai patvirtina tai, ar visgi parodo sugudravimą, jog kryželiai tik atrodo buvę tos pačios krypties?..
Rinkinys siūlė iš siuvinėlio padaryti vieną arba du skirtukus, tai padariau du išbandydama du skirtingus siusivimo būdus. Man pačiai jie atrodo labai kreivi. Kas labai gerai įrodo, kad siuvinėjimas kryželiu yra labai paprastas ir lengvas siuvinėjimo būdas, kitaip gi turėčiau kažkaip turėti gebėjimų siusiūti gražiau, ne? Bet vaikai pasiėmė sau po vieną skirtuką ir sakė, kad, mama, labai gražu, tai phew 🤭
Ir šį kartą beveik idealiai pataikiau nugarinį skirtuko audinį!
Sudėjau drugelį iš hama karoliukų. Vadinu juos pypsiukais 🙂 Užsiėmimas panašus į siuvinėjimą ar diamond-painting. Mozaikos! Sudėlioji atskirus karoliukus nat specialaus pagrindo plokštelės (ar plokštelių) ir po to per kepimo popierių su lygintuvu suzulini, kad išsilydytų ir sukibtų tarpusavyje.
Čia kol kas didžiausias mano hama paveikslėlis – apolonas ant usnies žiedelio. Apolonai paplitę visoje Eurazijoje, bet labiau mėgsta kalnus ir jų papėdes. Lietuvoje yra tik juodasis apolonas ir tai retas. Labai įdomu, kad jų vikšreliai būna juodi ir per tai saugosi, kad nebūtų suėsti, o užaugę jau iki riebaus dydžio apturi daug raudonų taškų šonuose ir tokiu būdu apsimeta visokiais šimtakojais. Pačių apolonų sparnų „akytės” neva įspėja kitus gyvūnus, kad jie yra labai… neskanūs. Ne nuodingi, bet tiesiog labai neskanūs. Kažkurie ten paukšteliai moka juos pasigavę nusirankioti neskaniausias dalis (sparnus), bet šiaip menkas maistelis šitie.
Va taip atrodė surinktas, bet dar nesulydytas į vientisą „kilimuką”:
Koks nuostabus paveiksliukas. Nu tik pažiūrėkite į tą drugelį. Į jo mielas kojytes, kuriomis jis tupi ant usnies žiedlapėlių, gers naktarą. Nuotraukoje ne taip matosi, bet usnies žiedo žaluma labai gražiai susidėjusi iš žalių ir rudų karoliukų, kas toks visiškai senovinis 90ies pixel art’as.
Aš neturiu karoliukų dėžučių pagal spalvas, jie visi pas mane keliauja į vieną krūvą. Tai po to gražu, kai koks vienas išskirtinai atrodo. Vat tik galiu pasakyti, kad skirtingų spalvų karoliukai skirtingais greičiais suminkštėja po lygintuvu. O skirtingų firmų DAR skirtingiau. Tai, nors spalvas sumaišyti nieko baisaus, bet sykį buvau sumaišiusi dukros Hama firmos su Tiger parduotuvėje esančiais tokiais karoliukais. UPS. Vieni jau būtų košė nuo karščio, o kiti dar tik pradeda sulipti.
Buvo ir tokių dalykų, kaip pavyzdžiui, visiškai atsitiktinėje vietoje susidaręs plyšys tarp pypsiukų jau juos lydant. Ne pagrindo plokštelių vietoje, ne po apačia esant kokiam nelygumui. Va tiesiog taip va. Bet vėliau, kaip kokį blyną pavarčius ir lygintuvu glostant tai vienai, taip kitaip, užsičiaupė šita burnytė:
Va taip atrodo karoliukai po sviestiniu popieriumi, kuris apsaugo, kad jie nepriliptų prie lygintuvo (nors mielai limpa prie jo):
Ir tada, jeigu popierių neatsargiai keli, ir jie nebūna susilydę vienas su kitu, tai gaunasi dėlionė kiek iš naujo:
Jų sulydimas yra atskiras iššūkis. Nutinka, pvz.: kad kažkuri dalis sulimpa daugiau, nei kitos (raudona rodyklė) arba susidaro tektoniniai lūžiai (žalia), vis iš naujo dedi tą popierėlį ir jungi lygintuvėlį. Jei ką, tai lyginau ant dviejų taškučių karštumo. Tipo vilna.
Bet su kantrybe, truputis, po trupučio sulimpa į visai neblogą vientisą paveikslą. Dabar tik reikia sugalvoti ką toliau su juo nuveikti!
Išsiuvinėjau knygos skirtuką, kurio rinkinukas buvo kaip priedas kaip siuvinėjimo žurnalo. Originaliai jis turėjo įsidėti į popierinį rėmelį, bet pan tai pasirodė nelabai patvaru, tai pabandžiau apsiūti su spalvoto audinio juostele. To audinio įsigijau kažkada „likutį”, nes reikėjo pasisiūti kompiuteriui dėklą ir kažkaip gavosi, kad iš to likučio vis visokios smulkmės namuose išsirita ir jaučiuosi, kaip kokia dizainerė. Kaip kokiam filme, kur kūrėjas pamato audinį ir sako wow, tada vynioja juo žavią aktorę ir pasakoja kokia suknelė bus, sumodeliuoti ir pasiūti jau lengvoji darbo dalis. Taip ir eina per gyvenimą menininkas, ne iš savęs aiškindamas kas ir kaip turi būti, bet pamatydamas dalykus jame ir sakydamas, kad išlaisvins grožį – ar parodys visam pasauliui, kokio skulptūra slepiasi akmenyje, ar kokia sofa medvilnės gniutule.
Prie progos skirtuką pridėjau prie Julia Cameron „Kūrėjo kelias: Praktinės kūrybingumo pamokos” – viena iš visų laikų populiariausių savipagalbos knygų apie tai, kaip išsivaduoti iš art block’o. Autorė paršė ją gydama nuo priklausymybės alkohliui, todėl ten daug kas perspipyna su 12-os žingsnių programa. Du istrumentai – kasdienis rašymas ir laikas skirtas būtent sau, kartu su pasitikėjimu aukštesnėm jėgom (knygoje įvardyta, kaip Dievas, bet iš esmės ten tiesiog mūzos) ir 12 savaičių, kurių kiekviena skirta vis kitai kūrybingumui naudingai kompetencijai lavinti ir atpažinti.
Šią knygą galima „eiti” vienam, bet dar populiariau yra su grupe. Su grupe gal aš net ir pamėginčiau, vienai man pritrūktų motyvacijos ir skaniukų. Pati nebandžiau jos. Kas be ko, ji nėra tik apie kūrybingumą, ji yra yra pirmiausia apie išgyvenimą ir atsitiesimą – ar įklimti į alkoholį ar užsiimti kūrybą reikia, kad tam tikros smegenų dalys būtų veikiančios stipriai. Tai kodėl joms nepadėti daryti to, ką jos moka naudingai, o ne žalingai?
Vienas iš knygoje man labiausiai patikusių patarimų buvo apie tai, kad prieš ieškant kažko naujo džiaugsmui išbandyti tai, ką jau turi. Pvz.: turiu knygų krūvą. Tai reikia arba ją skaityti arba išmesti, bet ne ieškoti antros knygų krūvos turėti šalia. Toks tada staiga… turtintas pasijunti. Tiek daug akmenų aplinkui tave, kuriuose tos skulptūros slepiasi. Tik rinkis, tik užsiimk kažkuom.
Šitas siuvinėlis nėra tokio dizaino, kokį aš pasirinkčiau ar pati padaryčiau. Bet priėmiau sprendimą jį vis tiek išsiuvinėti, nes jau turėjau. Tik atsidėjau siuvinėti neįprastą dalyką neįprastoje aplinkoje neįprastomis aplinkybėmis taip turėdama dar daugiau neįprastumo ir iš jo pasidaryma suvenyrą. Va! 🙂
Vaikams renkantis kanceliariją užmačiau paprasčiausio tušo, su kokiu pati piešdavau vaikystėje! nostalgija :DDD
Nusipirkau kartu ir plunksnakotį su mažu plunksnų rinkiniu. Šiame darbe panaudojau tik ploniausią plunksną ir foną pasplavinau paprastu teptuku. Darbas toks apie nieką gavosi, tiesiog… Dukra sako sekantį dabar nupiešti mūsų katiną Bliuzą 🙂
Taip atrodė versija pieštuku.
O taip tik su tušu.
Ach, taip, prisiminiau KODĖL mečiau šitą tušo idėją kadaise…
O gal net ne aš spalvinau. Gal namie turiu dresuotų drakonų, kurie nuspalvina už mane!?
Pabaigiau dar vieną gobeleniuką 🙂 Šį kartą lapė nespėjusi pagauti gaigalo.
Pagal Adolf Heinrich Mackeprang (1833–1911) paveikslą, bet turiu tik mažą jo reprodukcijos paveiksliuką, didesnio rasti nepavyko.
Sekančiam siuvinėliui turiu didelę kanvą iš skuduryno 😀 Tai bus dvigubai senovinis užsiėmimas – ir dizainas ir kilmė, nes pagal etiketę dėvėtų rūbų parduotuvėje anas buvo dezinfekuotas 2013 metais. Ir kainavo net 60 centų! Pažiūrėjau palyginimui kiek tokie eina on-line, tai po 20-60 eurų. Ach, skuduryniuk, tu toks nunykęs reiškinys greitos mados pasaulyje.
Metilo bromidas! Bekvapis, beskonis, bet labai nuodingas bet kam, kas kvėpuoja – ar rūbų kandutei ar žiurkytei. Ardantis ozono sluoksnį. Skilimo pusperiodis rūbuose yra apie pusmetis, tai tikriausiai pavyks parodyti baigtą :V
