Naktiniai knygų skirtukai

Pirmas 2026 metų siuvinėlis. Knygų skirtukai iš kažkokio visišikai neaiškaus temukiško rinkinio. Medžiagų kokybė atitinkama – spalvos visuomet būna kažkiek blankesnės, siūlai paprasta medvilnė, audinys neblogas. Na, bet labai jau smagūs paveiksliukai – naktimis miškas. Kryželių nedaug, užtat rezultatas įspūdingas.

Man dažnai siuvinio kita pusė būna tiek pat graži. Būna siuvinėtojų, kuriems pavyksta padaryti taip, kad abi pusės atrodytų vienodai. Arba, kad kita pusė būtų tiesiog kitokia, o ne „negražioji” ar „išvirkščioji”. Bet mano kita pusė būna labai buitiška, pasakojanti istoriją apie tai, kaip vyko siuvinėjimas, kaip keliavo siūlas, kas ką pridengė ir kas ką prilaikė, kur mazgelis nebuvo vertas dėmesio išnarplioti, o gal kažkurios spalvos siūlas buvo sukalbamesnis. Nebepamu kur, bet skaičiau tokią įdomią teoriją, kad mitologinis Pasaulio tvarkos suvokimas kultūrose labai priklausė nuo to, kokį technologinį išsivystymą tuo metu kultūra būdavo pasiekusi. Vienose kultūrose buvo Visatos medžiai, kitose Gyvenimo ratai, dar kitose Šventos knygos etc. Jūsų likimas gali būti nuverptas siūle, įspaustas akmenyje, įrašytas knygose, Jūs galite po savęs palikti sėklą, galite būti sveriama Jūsų siela, gali būti skaitomas gerų ir blogų darbų sąrašas.

Tai vat siuvinyje – viena ir kita pusė pasakoja dvi istorijas, bet visiškai kitom akim, kitos kilmės. Iš tų pačių medžiagų, susitinka tame pačiame matmenyje, bet į dvi skirtingas taisyklių ir prasmės puses. „Gera” gražioji pusė tokia, kuri atrodo gražiai ir įdomiai. „Gera” negražioji pusė tokia, kuri garantuoja, kad audinys nebus sutemptas, mazgai netrukdys rėminti/naudoti, o gal netgi galvosime apie taupų siūlų panaudojimą. O gal netgi susikurisme papildomas žaidimo taisykles, pvz.: kad kryželiams galima gulti tik viena kryptimi ir tuomet, jeigu tai matosi gražiojoje pusėje, tai ar blogojoje esantys dygneliai patvirtina tai, ar visgi parodo sugudravimą, jog kryželiai tik atrodo buvę tos pačios krypties?..

Rinkinys siūlė iš siuvinėlio padaryti vieną arba du skirtukus, tai padariau du išbandydama du skirtingus siusivimo būdus. Man pačiai jie atrodo labai kreivi. Kas labai gerai įrodo, kad siuvinėjimas kryželiu yra labai paprastas ir lengvas siuvinėjimo būdas, kitaip gi turėčiau kažkaip turėti gebėjimų siusiūti gražiau, ne? Bet vaikai pasiėmė sau po vieną skirtuką ir sakė, kad, mama, labai gražu, tai phew 🤭

Ir šį kartą beveik idealiai pataikiau nugarinį skirtuko audinį!

Knygos skirtukas su pelyte

Išsiuvinėjau knygos skirtuką, kurio rinkinukas buvo kaip priedas kaip siuvinėjimo žurnalo. Originaliai jis turėjo įsidėti į popierinį rėmelį, bet pan tai pasirodė nelabai patvaru, tai pabandžiau apsiūti su spalvoto audinio juostele. To audinio įsigijau kažkada „likutį”, nes reikėjo pasisiūti kompiuteriui dėklą ir kažkaip gavosi, kad iš to likučio vis visokios smulkmės namuose išsirita ir jaučiuosi, kaip kokia dizainerė. Kaip kokiam filme, kur kūrėjas pamato audinį ir sako wow, tada vynioja juo žavią aktorę ir pasakoja kokia suknelė bus, sumodeliuoti ir pasiūti jau lengvoji darbo dalis. Taip ir eina per gyvenimą menininkas, ne iš savęs aiškindamas kas ir kaip turi būti, bet pamatydamas dalykus jame ir sakydamas, kad išlaisvins grožį – ar parodys visam pasauliui, kokio skulptūra slepiasi akmenyje, ar kokia sofa medvilnės gniutule.

Prie progos skirtuką pridėjau prie Julia Cameron „Kūrėjo kelias: Praktinės kūrybingumo pamokos” – viena iš visų laikų populiariausių savipagalbos knygų apie tai, kaip išsivaduoti iš art block’o. Autorė paršė ją gydama nuo priklausymybės alkohliui, todėl ten daug kas perspipyna su 12-os žingsnių programa. Du istrumentai – kasdienis rašymas ir laikas skirtas būtent sau, kartu su pasitikėjimu aukštesnėm jėgom (knygoje įvardyta, kaip Dievas, bet iš esmės ten tiesiog mūzos) ir 12 savaičių, kurių kiekviena skirta vis kitai kūrybingumui naudingai kompetencijai lavinti ir atpažinti.

Šią knygą galima „eiti” vienam, bet dar populiariau yra su grupe. Su grupe gal aš net ir pamėginčiau, vienai man pritrūktų motyvacijos ir skaniukų. Pati nebandžiau jos. Kas be ko, ji nėra tik apie kūrybingumą, ji yra yra pirmiausia apie išgyvenimą ir atsitiesimą – ar įklimti į alkoholį ar užsiimti kūrybą reikia, kad tam tikros smegenų dalys būtų veikiančios stipriai. Tai kodėl joms nepadėti daryti to, ką jos moka naudingai, o ne žalingai?

Vienas iš knygoje man labiausiai patikusių patarimų buvo apie tai, kad prieš ieškant kažko naujo džiaugsmui išbandyti tai, ką jau turi. Pvz.: turiu knygų krūvą. Tai reikia arba ją skaityti arba išmesti, bet ne ieškoti antros knygų krūvos turėti šalia. Toks tada staiga… turtintas pasijunti. Tiek daug akmenų aplinkui tave, kuriuose tos skulptūros slepiasi. Tik rinkis, tik užsiimk kažkuom.

Šitas siuvinėlis nėra tokio dizaino, kokį aš pasirinkčiau ar pati padaryčiau. Bet priėmiau sprendimą jį vis tiek išsiuvinėti, nes jau turėjau. Tik atsidėjau siuvinėti neįprastą dalyką neįprastoje aplinkoje neįprastomis aplinkybėmis taip turėdama dar daugiau neįprastumo ir iš jo pasidaryma suvenyrą. Va! 🙂