Šioje nuotraukoje tarp medžių pasislėpę trys parduotuviniai vėžimėliai. Truputį pasivaikščiojus pavyko rasti, kelių parduotuvių tinklų ir įvairaus suirimo laipsniuose, devynioliką. Jie visi ganosi Oze, lipant nuo Akropolio kalno, link Rimi, kur šalia Japoniško sodo.
Nulipus, apžiūrėjus naujus bunkerių grafičius, atkreipiau dėmesį ir į būsimo (tikiuosi) Mamutų parko informacinį stendą:
Pagūglinus supratau, kad dabar ši teritorija vadinama Šeškinės komplekso priegomis – https://www.vilniausvystymas.lt/projektas/vilnius/seskines-komplekso-prieigu-aplinkos-isvalymo-ir-pritaikymo-lankymui-projektas/ Nuotrauka iš puslapio:
Stadijonas jau po truputį kyla.
O tie minėti bunkeriai yra iš ~1930 metų. Dalis buvo nugriauti tiesiant gatves. Ten lyg turėjo būti šaudmenų sandėliai. Každaka iki jų ėjo geležinkelio bėgiai, vienas net liftą turėjo. Būtų smagu, jeigu juos sutvarkytų, kokį muziejų gal įrengtų. Jų įėjimus ten vis užmūrija, vis kokie urban exploreriai atkrpšto.
Vaikščiodami radome aplinkui labai daug stiklo šukių. Diskutavau su atžala apie galimas parduotuvės vėžimėlių atsiradimo aplinkybes miškelyje, kitas šiukšles. Pasakojau apie tai, kad „mano laikais”, vėžimėliai taip nesivoliodavo – dėl savo tvirtumo jie būdavo vogtini objektai, o „pamesti” dažnai surasdavo naujus namus įvairiems ūkio ir sodo darbams. Dabar tai, matomai, nebe taip aktualu. Stiko šukės gali sukelti gaisrą. Bet kaip paaiškinti, kad VISI buteliai sudaužyti. Mano hipotezė buvo, kad, nors mažos pinigės vertės, bet dėl lengvo transportavimo, taros ženklus išlaikę buteliai yra išrankioti priduoti į depozitinės taros surinkimo punktus, na, o likusios šukės, kurių daugiausia apink iškilesnius akmenis, yra pasekmė chuliganizmo pramogaujant juos daužant. Vaikas iškėlė savo mintį, kad galbūt juos sudaužė geri žmonės, kurie negalėjo, kažkodėl, butelių išnešti, nes tuomet į butelius negali įlįsti ir nusigalabyti juose gyvačiukai ir kiti šiame miške gyvenantys padarėliai.
Bet padarėlių rasti nepavyko.
Nuotrauka iš čia – į skardinę įstrigusi gyvatė.
