Noriu pareklamuoti puikią knygą.
Kaip tik išėjo naujas vadovėlis (tiksliau 3-ias leidimas) apie miego mediciną. 285 psl. Toks tobulai „visiems medikams”, kad galėtum perskaityti ir geriau suprasti ką tie miego specialistai veikia, kas kaip vadinasi ir kas kaip diagnozuojama ir gydoma. Žiauriai geras. Labai trūksta tokios jungiančios literatūros. Visuomet būna skirtos pacientams ir skirtos specialistams (ten galėtum apie miegą ir 2850 psl parašyti gi lengvai), bet vat tokios… rimtai apžvelgiančios negiliai, dažniausiai nebūna. O dar turėti ir pačių lietuvių parašyt, neverstinį, t.y. atsižvelgiant į vietinę medicinos paradigmą ir galimybes yra iš viso nuostabu!
Man knygoje labiausiai patiko skyrius apie KET-N. Tai yra specifinė kognityvinė elgesio psichoterapija nemigos gydymui, kuri iš esmės yra pirmo pasirinkimo veikiantis gydymas absoliučiai daugumai miego sutrikimų, net tų, kurie yra organiniai. Skyrius nėra instrukcija kaip ją taikyti ir nera savipagalbos medžiaga, bet yra itin šaunus supažindinti visus kitus gydytojus kas tai ir apie ką tai.
Dabar rekomendacijas nukreipti pacientą į KET-N aš matau iš III lygio specialistų beveik visada, tik va, kur pacientui surasti tas 4-12 kryptingų sesijų, jei jo lankomas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centras netaiko? Ar taip iš viso galėtų būti?
Jei skaitysite knygą, tai toks įdomus joje pasikartojantis mozaikinis elementas melatoninas. Visus gydom KET-N, bet kai kurioms grupėms iš karto SMACKINAM MELATONINĄ. Su autizmo spektro sutrkimais knygoje ant tiek įdomiai, kad radau eilutes, kur, jei vaikui diagnozuotas Aspergeris, tai duodam pastarojo tėvams. Melatonino, ne Aspergerio. Na… yra tokia klinikinės savigarbos praktika, kad diagnozavus vaikui būtina ištirti ir tėvus, nebent nenorime atkasti to, kad tėtis ne tėtis ar dar ką, bet išleisti tėvus dar is su pagalba jiems daugiau, nei tik pagalbą jų vaikui? DAMN. Audentes fortuna iuvat. Tai va kaip reikia dirbti, kad po to vadovėlius galėtum rašyti, nesicackinti. Beje, yra aprašyta ir situacijų, kai nemiga gydoma kofeinu! 
Labai nuostabu, kad yra aprašyta ir apie hipertrofine širdies liga sergančių žmonių nemigą.
Žmonės sergantys širdies ligomis dažniausiai miega prastai. Miega blogai dėl širdies pažeidimo (tiksliau širdies nervinės sistemos ir jos ryšo su smegenimis), miega blogai dėl vaistų šalutinio poveikio, o prastas miegas dar labiau pablogina kraujospūžio ir ritmo kontroles. Jeigu lėtinio skausmo atveju dar kažkaip dašyla mums, kad kai labai skauda nugarą, tai toks ten ir miegas, tai su autonomines nervų sistemos signalais, kad „musm čia viduje negera” – ne taip.
Taip miela ir, kaip šeimistui, šilta, kad kažkas atkreipia dėmėsį į šią, ir tokią didelę, nemigos grupę, kurią labai lengva praleisti tiesiog užsiciklinus prie pasakymo „gydyti pirmines priežastis”. Kaip tu jas išgydysi? Ką tu kalbi? Kur man rasti genetikos ar sociologijos analogišką vadovėlį ir mesti į tave, kad tu suprastum, kad čia nėra paprastas lengvas dalykėlis? (gal ne veltui tokias knygas leidžia su labai kietais pointy kampučių viršeliais ir sunkiu blizgančiu popieriumi).
Jei kas norit nusipirkti (tiražas net 1000 vnt! ) :
https://eshop.lsmu.lt/knygynas/miego-medicina
