🃏 Čia bus įrašas apie vieną vaistą naudojamą širdies nepakankamumo ir cukrinio diabeto gydyme. Šiuo metu mano praktikoje jis yra nr 1, kai mintyse groja cirko muzikėlė.
Jį iš pacientų atiminėja kas tik nori ir netingi, visi aiškina, kad jo nereikia, nu koks durnas gydytojas tau galėjo tokį paskirti, kokia baisi klaida, pfff Jūsų šeimos gydytoja visai nieko nesupranta. Nu, ačiū, ačiū, deja dažniausiai tas „durnas” gydytojas būna buvęs kardiologas, tai priimsiu, kaip komplimentą.
Kodėl jie taip daro?
😨 Ar todėl, kad būtų gerai susipažinę su vaisto veikimu ir šalutiniais poveikiais ir bijodami vieno iš jo galimų šalutinių poveikių – Fournier gangrenos (spoiler alert, jos išsivystyme šitas vaistas dažiausiai būna tik paskutinis lašas metabolinėje paciento pasiutpolkėje). HA! Ne! Pala, o tai gal dėl jo veikimo poveikio būdo ir abejodami paciento higienos įpročiais matydami jį kaip būsimą šlapimo ir lytinių takų kandidozės inkubatorių, tai nori apsaugoti nuo niežuliokalipsės? Hm. Irgi ne?
Priežastis daug paprastesnė.
Pa-kuo-tė.
Tik tiek.
Matote. Šitas vaistas naudojamas DVIEM indikacijom, t.y. priežastim, ir pasiseka pacientams, kuriems abi naudingos, tai mažiau vaistų tenka gerti.
🧁 Vaistas yra natrio-gliukozės 2-o (SGLT2) pernešėjo (nešiklio) inhibitorius inkstuose. Matot, mūsiu sisiukas iš esmės tėra labai išfiltruotas kraujas. Kai kraujas atiteka iki inksto, tai jis ten taip smarkiai spaudžiamas pro visokias mebranelės, kad pro jose esančias skylutes išeina viskas, kas skysta. Kartais net kokia ląstelė sugeba pralįsti, bet ir tai, tokia sulamdyta ir patraiškyta – todėl bendrame šlapimo tyrime būna eritrocitai ir kitoje eilutėje pakitę eritrocitai, nes tie, jei ne iš inkstų, tai jau kažkieno mikroskopinio apgraužti nebent, o nepakitę iš kokio šlapimo pūslės polipo ar akmens nubrūžintos žaizdos, bet ne iš inksto.
Nu ir, rupke tas brangus saldus skanus kraujo cukrus irgi smulkutė molekulė. Tai inkstai sako NU JAU NE ir greitai greitai cukrų tik atgal atgal pas save vėl susiurbia į kraują. Pirminis šlapimas išsifiltruoja inksto glomerule, o tada teka ilgu vingiuotu kanalėliu, ką pridedant, ką išimant. „Diabeto”, kaip žodžio kilmė, siekia tuos laikus, kai sergantieji juo tiesiog mirtina nusisisiodavo ir nunykdavo, nes gliukozės būdavo tiek daug šlapime, kad jis ir lipnus būdavo, ir muses traukdavo, ir jau net patys stipriaus inkstai nespėdavo sutraukti visko atgal, net priešingai – ten, kur šlapimo takuose turėtų šlapimas koncentruotis kūnui pasiimant atgal vandenį, itin didelė cukraus koncentracija dar ir padarytų, kad vanduo išeitų, o ne grįžtų.
Antro tipo cukrinio diabeto patogenezėje aukšta gliukozės koncentracija yra ir ligos simptomas ir patogenezės dalis. Taigi jos mažinimas yra gydymo, ne tik simptomo dalis. Kaip ją sumažinti? Mažiau suvalgyti? Galima, bet vis tiek kažkiek reikės suvalgyti, kitaip kūnas mirs iš bado arba nebegalės užkurti gliukoneogenezės ją sunkiai pasidarant iš baltymų ar riebalų. Daugiau sunaudoti? Galima, bet labai dažnai sportą riboja tiek didesnė kūno masė, tiek gretutinės ligos. Kaip nors gal išfiltruoti iš kraujo? Taip ir sukurti vaistai, kurie riboja sveiką gliukozės sugrįžimą į kraują, nes inkstai tai nežino, kad to cukraus ten per akis, jie daro ką daro. Taip išjungus šiuos nešiklius (yra ir kitų) žmogus per dieną netenka ~50g gliukozės. Taip, sisiukas dėl to pasaldėja ir ant jo gali kas užsiveisti, bet su tokiu gydymu dažnai šlapimas nebūna ant tiek cukruotas, kiek būtų visai diabeto nesigydant…
Taip turime nr 1 pacientus, kurie geria šitą (ar jam artimą vaistą) ir ant jo parašyta – vaistas skirtas cukriniam diabetui gydyti. Valio. Ko čia atimti ir prie ko čia kardiologai?
❤️🩹 Kardiologai šį vaistą skiria (o ir šeimos gydytojas gali paskirti tiek gydydamas cukrinį diabetą, tiek širdies nepakankamumą) esant šlapimo nepakankamumui su sumažinta išmetimo frakcija. Tai reiškia, kad širdutė NEBEGALI išstumti tiek daug kraujo, kiek išstumia sveika širdelė. Ar Jums kada buvo užsikimšusi kriauklė? Kas nutinka su krauju, kuris neišteka, bet atiteka? O jei ta kriauklė dar ir guminė, tai gali imti pūstis ir plėšytis.
Taigi, kad pacientas su širdies nepakankamumu turėtų tiek geresnę gyvenimo kokybę (labai dusina tokie dalykai, kai širdis paplūsta kraujais), tiek širdelė ilgiau grotų nepertempta iš vidaus reikia sugalvoti kaip sumažinti į ją atitekančio kraujo tūrį. Kaip tą padaryti? Jei neduosi pacientui gerti, tai numirs. Jei nuleisi kraujo, tai irgi numirs. Gali duoti diuretikų, o ir duodi, vaistų, kurie skatina šlapimo susidarymą ir mažina jo koncentruotumą, bet po to tenka gerti visokius mineralų papildus su širdutėmis ir gazuotsi vandenis, būni kaltas, kad rėmenį ir mėšlungį sukėlei. O jeigu išplauni tik gliukozę, kuri šalinasi neblogai paskui save nesitempdama puokštės elektrolitų, tai ir sumažini tą krūvį širdutei! Dar ir kraujospūdis truputį pamažėja. Bet, pala, tai dar ne viskas.
Žinot, kaip kai kurie žmonės gydosi keto dietomis arba badu? SGLT2 patekęs į ląstelės vidų pasiekia ir mitochondrijas. BBŽ gerai ką jis ten tiksliai daro, ar jas paglosto ar pamuša, bet sumažėja liguistai atrodančių mitochondrijų ir sumažėja iš jų į ląstelę pabėgančių šiukšlių ir jų pačių darbas. Žinot kur labai LABAI daug mitochondrijų? Širdies raumenyje. Žinot prie kokios ligos pas žmones būna itin daug nosį krapštančių mitochondrijų? Antro tipo cukrinio diabeto. Jeigu pacientas sako, kad čia kažkaip nejauku gydytis tokiu dalyku, tai primenu, kad metforminas, nuo kurio prasideda daugumos žmonių antro tipo cukrinio diabeto gydymas, irgi veikia į mitochondrijas, tai mes čia tiesiog spicy things up darom, bet dar su tais pačiais partneriais žaidžiam.
Viskas, kas veikia mitochondrijas veikia ir žarnyno mikroflorą. Viskas, kas veikia žarnyno mikroflorą gali sumažinti visokio brūdo kraujotakoje, bet gali ir padaryti visai įdomių šalutinių reiškinių. Kai kuriems pacientams šitie vaistai veikia pirmiausiai per tai, kad pagerina psichinę savaijautą tiek, kad jie sako „kažkaip ir į lauką pradėjau išeiti”, kitiems būna, kad labai sunku pasakyti kas ne taip, tik, kad jie nenori. Tokiais atvejais svarbu išklausi, kad gal žmogus nenori pvz.: todėl, kad reikia dažnai šlapintis juos vartojant iir, pvz.: sužinoję, kad šeimos gydytojas gali skirti kompensuojamų įklotų ar sauskelnių šlapimo nelaikymui sako „ai, tada gal ir nieko” 🙂
🙆♂️ Na ir grįžtam prie cirko.
Tipinė situacija:
Pacientė patenka pas kardiologą nes sunkiai koreguojamas kraujospūdis. Sunkiai koreguojamas būtent šios pacientės, nes medikamentinis gydymas jai yra alcheminė paslaptis – ji ir turi lūkestį sulaukti švento teisingo gydymo, tikrai veiksiančio ir be jokių šalutinių reiškinių, ir turi lūkesį nevartoti jokių vaistų. Ji ir fiziškai aktyvi, nes ravi savo daržą ir dūsta, bet ir fiziškai pasyvi, nes ravi pripuolamai, kai yra ką ravėti ir dar kaimynai mato. Kol ginčijamės ar čia kalta kultūra, asmenybė ar lemtis, jai išsivysto širdies nepakankamumas su sumažinta išmetimo frakcija ir iš kardiologo ji išeina su šitais vaistais, bet su kukliu paaiškinimu kas čia bus toliau.
Pareina namo, pradeda gerti. Pradeda sisioti, kažką jausti kitokio širdyje, kažką pilve ir galvoje. PANIK. Dar, kaip taisyklė, kenčia kelias dienas, kol nerimas komplikuojasi į hipertenzinę krizę (o jai labai svarbų vaidmenį veikia tokie hormonai, kaip pvz.: aldosteronas, kuris, būdamas socialinių ryšių hormonu, tikriausiai irgi ne kažką, kai kaimynai seka ką tu ravi ir gydytojai tau nieko neaiškina), paskambina greitajai pagalbai, ta nuveža į ligoninę, ligoninėje palašina kokio magniuko ir paleidžia namo su diazepamu receptu, tik padarę dar kelis dalykus:
nusistebėję, kad jai cukrinis diabetas apie kurį ji nieko nežino, ir kurio nesigydo taip pat (pacientei dabar x2 panika GYDYTOJAS NUSLĖPĖ DIAGNOZĘ) arba pasakę, kad to vaisto net nereikia, jis skirtas diabetikams.
Tada, aišku, kitą dieną pas šeimos gydytoją, ir kokių 20-40 minučių pokalbis apie tai, kas čia nutiko.
Hmm… kažkaip tas postas be pabaigos gavosi. Visai kaip šlapimo gamyba ar kraujo tėkmė! 😀