Kas čia? O gi pelės plonžarnės gaureliai. Viršuje – pelytės, kuri patinėlio nepažinusi, per vidurį, kuri peliukų laukiasi, apačioje – kuri žindo.
Pelėms, kaip ir kitiems žinduoliams, nėštumo metu suveši plonžarnės gaureliai, padidėja kasos svoris. Pakitimai išlieka ir žindymo metu, po žindymo viskas grįžta į senas vėžes. Taip kūnas geriau reguliuoja medžiagų apykaitą (nepatiria streso valgomas) ir pagerėja pats virškinimas. Ne tik žmogų nėštumo pradžioje pykina ar norisi kažkokių keistų dalykėlių.
O bet tačiau, po pirmo nėštumo pelės dvylikapirštė žarna taip ir lieka pailgėjusi maždaug 18%. Po antro – dar truputį pailgėja. Pelės virškinimas po pirmo nėštumo realiai pagerėja – ji gauna daugiau kcal iš to paties maisto ir sekantis nėštumas jai būna lengvesnis energetiškai.
Kodėl mokslininkai tas peles taip čia pjausto? O todėl, kad jeigu nekaltoms pelytėms duodama ėsti sūrų maistą, tai joms šitas dalykas žarnyne pasidaro be nėštumo. Dar daugiau – jeigu pelė apturi lytinius santykius su nevaisingu peliuku, tai irgi tas pasidaro. Reiškiasi šiuos žarnyno pokyčius lemia ne pats nėštumas, o motinos kūnas.