Kai atvejį radau aprašytą. Veiksmas vyksta Šveicarijoje.
Į priėmimo skyrių kreipiasi 52 metų vyras – haliucinacijos, sumišimas, persekiojimo kliedesiai, sutrikęs laiko suvokimas. Apžiūri neurologas, kažko ypatingo neranda, daro galvos KT.
Galvos KT parodo kulką smegenyse. Ale matai kaip čia! Aš visada žaviuosi šveicariškais atvejų aprašymais – spėliok ar jie pacientų neapžiūri (skylės galvoje paprastai matosi) ar tiesiog neaprašo to, na, kam nepasitaiko, gi gali žmogus turėti šautinę skylę galvoje, bet tai nereiškia, kad dėl to reikia priėmimo skyriaus pagalbos, gal jam koks žaibinis meningokokas ar glioblastoma, dėl kurių pagalbos priėmime reikia labiau! Juodas humoras čia, jei ką.
Ok. Operuoja.
Operacijos metu kulkos neranda ten, kur tikėjosi. Pasirodo kulka galvos viduje atšoko nuo kaukolės skliauto kaulų ir dabar slankioja po rikošeto paliktą kanalą. Eeeeee… ok, sako chirurgai, žinokit, nežvejosime mes čia jos po tą košę ir naujos nedarysime, užlopo smegenų dangalus, kad pačios smegenys nevarvėtų ir nedžiūtų, duoda kelioms dienoms plataus spektro veikimo antibiotikų.
Du mėnesiai po tokios nesėkmingos operacijos pacientas vis dar gyvas, straipsnis rašo, kad naujų simptomų jam neišryškėjo. Bet VĖLGI, nerašo ar jam nors kiek pagerėjo.
Gale yra padėka, kad pacientas sutiko pasidalinti savo atveju, tai gal pagerėjo?
Straipsnis https://jamanetwork.com/journals/jamaneurology/fullarticle/2841766