Aš lankausi sanatorijose.
Visada važiuoju į tas, kurias mėgsta patys gydytojai. Bet sykį kažkaip durnai pasirinkau ir nuvažiavau į kitą.
Joje plaukiodama baseine pastebėjau, kad patalpos sienos ištapytos Klimt’o paveikslų reprodukcijom. Reprodukcijos buvo prastos. Bet negalėjau pasakyti kodėl.
Po to supratau. Gal suprasite ir čia.
Žiūrėkite – kuom skiriasi A ir B paveikslai?
Nėra tų raudonų kleckiukų? O į ką jie panašūs?
Klim’tas tūsindavo pas tokią Bertha Szeps-Zuckerkandl, kurios vyras (Emil Zuckerkandl) tuo metu Vienoje skaitė baisiai šūstras paskaitas apie mediciną. Sujaudintai auditorijai per projektorių jis demonstruodavo žmogaus audinių preparatus ir apie juos pasakodavo.
Šiame paveiksle moters rankovėje nupiešti eritrocitai atitinka kaip per tuometinius mikroskopus matėsi iš venos paimtame, o kojose – menstruaciniame kraujyje. Ji visa pilna įvairaus brandumo eritropoetinių salelių. O kas ją tvirtai saugo, sako „neatiduosiu”? Kas ją myluoja? Ar kada matėte kaip atrodo kaulas per optinį mikroskopą?
Kaulas ir kaulų čiulpai. Dvi pačios gyviausios kūno struktūros. Dvi struktūros, kurios geba sugyti be rando. Moka plėstis, moka augti. Dvi vietos, kurios iš tiesų atsinaujina, kurios skaičiuoja laiką kitaip, nei koks odos epitelis. Erelis Prometėjui atskrido lesti kepenų, ne kaulo čiulpų, nes nebūtų spėjęs jų sulesti, kepenys tik mena tuos laikus, kai dar neturėjome kaulų čulpų embrione ir jau perėjo į virškinamojo trakto buitinį gyvenimą, jos mūsų nebeįsimylėjusios.
Internetai rašo, kad šis paveikslas jau priskiriamas seksualinei revoliucijai. Iš kur ateina įkvėpimas? Kas iš tiesų mylimas ir per ką mylimas šioje istorijoje?
Na, o poste modifikuotas paveiksliukas iš tyrimo, kur bandė žiūrovams pateikti paveikslą be tų raudonų gėlyčių, be to naratyvo ir kaip žiūrovai reagavo. Jeigu žmogui pirmą kartą matančiam tokį paveikslą parodytum vieną ar kitą, kaip manote, kurį jis pasirinktų? –
Dievaži, kuo daugiau matau AI, tuo mielesnis man darosi žmogaus sukurtas menas ir tuo mieliau aš už jį moku pinigus. Nes AI tokių dalykų nemoka. AI nemoka tapyti meilės ir jam neaktuali menstruacijų paslaptis.
Kaip sakė Austin Kleon – „Vok, kaip menininkas”. Lietuviškai tai skamba itin gerai. Vok, vok, ir pagaliau suvok. Pavok medicinines žinias. Suvok gyvenimo grožį.
PS prastoje šio paveikslo reprodukcijoje šie elementai buvo pavaizduoti juos vertinant kaip kartotinus spalvotus burbuliukus ir tiek, t.y. iš kiekvieno buvimu savarankišku paveikslo gyventoju jie tapo tiesiog raibulio fragmentais.