Kartais knygas tenka išsirinkti pagal principą „kas čia lentynoje guli”. Atostogoms įsidėjau skaitymo, bet visuomet smalsu ką rasi booking’o butuke. Šį kartą pasirinkimas buvo arba apie verslą ar apie šunų auklėjimą ir viena štai toki knyga – populiari Jungistinė psichoterapija – Jean Shinoda Bolen „Kiekvienas vyras – dievas”, nors labai kesitas pavadinimo vertimas (ir viršelis), kadangi lyg turėtų būti „Dievas, kiekviename vyre” ar gal net labiau „Kiekvieno vyro dievai” ir viršelis koks su treningu bičiukas geriantis vynelį prie kompiuterinio žaidimo net labiau tiktų, dabar toks kone stoiškas viršelis.
Knyga yra populiarios tos pačios autorės knygos apie moterų archetipus versija, kur „šekit ir jūs” vyriškiems archetipams. Nors apie graikų-romėnų dievus, bet viskas perspalvinta krikščionybės. Parašyta taip paprastai – imamas dievas, truputį apie jį, apie archetipą, apie buitinius aspektus, patarimai. Ir sekantis. Skaitosi tai labai lengvai, dievų skaičius gal pasirinktas daugiau pagal tai, kad knyga nebūtų per daug lenkianti lentynos. su Jungu taip yra – gali rašyti, gali nerašyti, vis tiek suprantantys supras, nesuprantantys nesupras, suprantantys, kad nesupranta nesusispras, o susipranantys apsirpras. Tarp psichoterapeutų yra oks anekdotas – ar matei žmogų, kuris perskaitė visą Jungą? Sako dar viską ir suprato! Kai neturėsiu gyvenime ką veikti susirasiu kokių 4 ar 6 metelių Jungtistinės psichoterapijos kursus ir gal juos pabaigusi net gausiu diplomą.
Skaitydama prisiminiau komiksą Lore Olympus – jo popierinę versiją galima nusipirkti ir Lietuvoje, bet, kiek randu, tai būna bent nuo trečio tomo, pirmų niekada nerandu. Tai… kaip čia yra? Žmonės nusiperka pirmus ir toliau nebeperka, o knygynai visų atsiveža po tiek pat? Prisipažinsiu, pati irgi numečiau per vidurį, nes labai jau specifiškai nusispecifiškėjo drama į romantinių santykių traumų ypatumus. Labai pasistengus galima visą perskaityti per mėnesį. Daug ten. Ir visas vos vieno žmogaus padaryta! Šiaip, dabar pagalvojau, kad viskas, kas link mitologijų visada užima didelius ir plačius kūrybinius plotus. Kas ten parašo kokį vieną menka apsakimėlį ir sako, va, kūryba, tai meh. Reikia kilogramais sverti. Tūkstančiais valandų įdėti. Metų metais. Jungistinė psichoterapija, lyginant su kitomis, turi unikalų pranašumą, nes ji yra palanki žmogaus gyenimo trukmei ir jo proto stabilumui joje.
Asmeniškai linksmiausia knygos vieta buvo apie Poseidono trišakį, kaip jo penio simbolį, kur penis gali santykiauti su visomis moterimis – jaunomis, brandžiomis ir senomis. Toks tobulas vyras galėtų santykiauti su kuom tik nori, kad ir vyrais. O būna, kad kai kuriems vyrams nepasiseka ir jų potencijos sumažėja jų ar aplinkos valia – arba ne viskas jam leidžiama, ko jis nori (gal ir gerai, kai kuriais atvejais, ne visiems norams būtina išsipildyti) arba ne visko ji nori (kas irgi gal kartais gerai) – tai taip ir būna, kad kai kurie turi tik ietį vieno tipo moterims ar kokį zigzaginį žaibą, kaip Dzeusas, tai vienai, tai kitai, tai vienai, tai kitai, jei šitai vyrai nepatinka, pabūsiu jai jautuku, o tai gulbyte, žaibas juk trenkia lengviausiu keliu, smarkus, bet jam reikia sąlygų ir jis pravingiuoja pro kliūtis, o ne jas įveikia.
Ir, ach, tos moterys. Susivilioja kartais net vėjumi, ką ten gražiu gyvūnu. O kažkur koks Apolonas skaičiuoja kaip čia ją suvilioti ar Arėjas bando įrodyti kažką…
PS – puodelis su Hatsune Miku.
