Čia bus bėrimas apie vieną bėrimų ligą po maudymosi ežere.
Kam parazitofobija, tai neskaitykite.
Nu tai va. Įsivaizduokite. Atvažiuojate prie ežero. Oras gražus. Šilta, vasara trumpa, norisi naudotis proga (kur žiemų nebūna, tai gyvena ežeruose kitokie padarėliai). Ežeriuke vanduo vilioja. Antynės ir gulbybės plaukioja tolumoje, prie kranto smėliukas, aplinkui nendrytės linguoja, ant jų stiebelių visokios vandens sraigytės išlindusios. Gražu.
Pasimaudote. Viskas nuostabu. Kitą, gal dar kitą, rytą pabundate nuo to, kad niežti odą. Jei tik braidėte – tik kojas, jei visas – viską. Na, alergija matyt. Bet per pusdienį ima kilti kažkokios pūslytės, kažkokie raudoni gumbeliai odoje. Vis labiau niežti, o dar sekančią dieną jau visai riesta, niežulys nebepakeliamas ir ateinate pas šeimos gydytoją. Tas krapšto nosį, palinksi galva, kad nieko čia tokio, numykia gal ką „nu čia nuo vandnes žolių” išrašo vaistų nuo alergijos, gal hormoninio tepalo ir sako. Sako jei nepraeis po 3 dienų ateiti vėl. Jums norisi tą daktarą per langą išmesti, nes odą jau net skauda ir lenta pačios blogiausios mintys apie siaubingiausias ligas, kratomas daktaras sako galit pabandyti avižų koše patepti, mažina niežulį. Bet, štai jau savaitė po maudynių – liga ėjo ir praėjo. Kiti, kas maudėsi kalbasi „ar ir tave išbėrę buvo?”.
Kas čia buvo?
Daug kas galėjo būti, bet dažniausiai būna cerkarinis dermatitas.
Atsimenat tas mielas sraigytes? Moliuskuose šistosomos (tokios plokščiosios kirmelytės) apturi savo nelytinio dauginimosi ciklą. Prisidaugina ir jų mikroskopinių vaikelių labai daug iš moliuskų išlenda į vandenį kaip cerkarijos. Iš esmės tai mikroskopinė kirmėlytė siurbikė turinti tik galvą prisisiurbti ir uodegytę plaukti. Jos gyvenimo tikslas tik vienas – kilti į viršų, kur šilčiau, kur šviesiau ir radus kokią daryti KRIMST jos kojai ar, pasisekus, pro kokią nosies šnervę į ją įlįsti. Ach, ta gamtos romantinka. Vienos rūšys puola daugiau paukščius, kitos kokias vandens žiurkes, t.y žinduolius, bet visos tą daro vienu tikslu – gyvūne apturėti jau lytinio dauginimosi ciklą, užaugti didelėm ir per gyvūną platinti savo kiaušinėlius, kuriuos suniomnins tie patys moliuskai.
Jei žmogus nuryja šių kiaušinėlių – jie susivirškina ar pereina kiaurai Jei nuryja cerkarijų – susivirškina. Jei šių kirmelių cerkarija ima graužtis į odą ar gleivinę, tai susiduria su problema. Žmogus, kaip opurtunistinis visaėdis, turi stebėtinai gerą imuninę sistemą tokiom nesąmonėm (bent jau tom kirmelėm, kurios gyvena šaltame klimate). Lerva greita žūsta. Kiekvienos lervos patekimo vietelė sukelia vieną bėrimo spuogą, tik kartais jų net šimtai ant vieno žmogaus būna :'( Kartotinų infekcijų atvejais kūnas greičiau šitas kirmėlytes nuknieckina ir bėrimas gali prasidėti net per valandas po maudynių užkrėstame vandens telkinyje, bet ir smegenys išmoksta vis geriau atpažinti, kad nuo šito ežero/pievos tai tikrai išbers (mūsų klimate tikrai nešienauta nemelioruota ir nesausinta pieva yra rojus tokioms padarėliams, jei kas tokios dar neradote, tikiuosi rasite, tiesiog apsirengti reikia tinkamai 🙂 ).
Po persirgimo jokių liekamųjų reiškinių nelieka. Legendos byloja, kad odos kremai traukia šitas kirmelės, tipo nesitepk kremu nuo saulės, tai ir nelįs, bet iš tiesų tai traukia buvimas gyvu, šiltu ir vandens paviršiuje, tepkitės ramiai. Kai kurie susirgę vyrai aiškina, kad svarbu daug alkoholio vartoti, kad kirmelės greičiau numirtų, bet tai visiškai beprasmis ir pavojingas gydymosi būdas – cerkarijos žūsta ir taip, o alkoholis sutrikdo imuninės sistemos veiklą, todėl gaunamas apgaulingas niežulio sumažėjimas, nes imuninė sistema ne taip aktyviai su jomis kovoja. Tipo name tarakonas, tai sudeginsim namą. Nedarykite taip. Lygiai tą patį galima gauti su tepalu iš vaistinės be rizikos savo nervų ir kardiovaskulinei sistemai ir VISO kūno imunineto suspardymui, kas vėliau gyvenime didina onkologinių ir autoimuninių ligų riziką. Kremai skirti niežams, bakterinėms ar grybėlinėms infekcijoms čia beprasmiai – tinka hormoniniai, drėkinantys ir skirti atopinei odai. Jei infekcija labai didelė, gali kilti temperatūra, kristi kraujospūdis – tada jau reikia rimtesnio palaikomojo gydymo, bet tokie atvejai Lietuvoje itin reti ir dar nė sykio negirdėjau apie nesėkmingai pasibaigusį. Tikėkimes klimato kaita to nepakeis!
Nuotrauka su cerkarija iš internetų. <1 mm dydžio padarėliai.