Apra\u0161ysiu toliau kelis galimus variantus, da\u017eniausius savo gydytojo praktikoje, prad\u0117dama nuo geriausio varianto ir baigdama blogiausiu, kartais b\u016bna ir keli i\u0161 karto, ir, \u017einoma, b\u016bna retesni\u0173 u\u017esit\u0119susio kosulio prie\u017es\u010di\u0173, apie kurias \u010dia nera\u0161ysiu d\u0117l elemtaraus laiko ir vietos ribotumo.<\/p>\n\n\n\n
Kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos da\u017eniausiai b\u016bna virusin\u0117s. Bakterin\u0117s irgi gana da\u017enos. Kit\u0173 kilmi\u0173, pvz.: grybelin\u0117s, labai retos. Absoliuti dauguma infekcijas sukelian\u010di\u0173 bakterij\u0173 gyvena tarp l\u0105steli\u0173, aba ant j\u0173 formuojam\u0173 pavir\u0161i\u0173. O \u0161tai virusai gyvena l\u0105steli\u0173 viduje<\/strong>. \u010cia yra visa esm\u0117, kod\u0117l povirusinis kosulys u\u017esit\u0119sia.<\/p>\n\n\n\n Bakterini\u0173 infekcij\u0173 atveju ligos simptomus lemia pa\u010dios bakterijos formuojamos kolonijos, pvz.: pl\u0117v\u0117s, sankaupos, tos bakterijos \u012f lauk\u0105 i\u0161metamos \u0161iuk\u0161l\u0117s (toksinai) arba didelio yran\u010di\u0173 bakterij\u0173 ar su jomis kovojan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 lavon\u0117li\u0173 kiekiai – vis\u0173 l\u0105steli\u0173 viduje yra ferment\u0173, kurie patek\u0119 \u012f i\u0161or\u0119 „pavir\u0161kina” kaimynes. Virusini\u0173 infekcij\u0173 atveju situacija kiek kitokia – simptomus daugiausia lemia citokinai ir kitos specialiai pagamintos molekul\u0117s, kuriomis k\u016bnas stengiasi apsiginti ar koordinuoti gnyb\u0105 nuo viruso, tod\u0117l viusin\u0117s infekcijos atveju simptomai da\u017enai „trenkia” vos susirgos, nei\u012fsisergama palaipsniui kaip su bakterine infekcija, daugiau simptom\u0173 yra nespecifiniai. Bakterija, nors daugina greitai, bet vis tiek turi u\u017eimti laiko pasidauginti, kai m\u016bs\u0173 k\u016bnas, nors jo l\u0105stel\u0117s dauginasi l\u0117tai, grei\u010diau tiesiog pagamina molekul\u0119 ir „i\u0161meta” j\u0105 \u012f cirkuliacij\u0105. Pvz.: ir menkas virusas gali duoti nor\u0105 „tik ils\u0117tis”, o \u0161tai bakterin\u0117 duodanti nor\u0105 „tik ils\u0117tis” infekcija gali b\u016bti jau sepsio \u017eenklas. <\/p>\n\n\n\n Taigi, kai sveikstame nuo bakterin\u0117s infekcijos – visos \u0161iuk\u0161l\u0117s jau b\u016bna i\u0161ne\u0161tos i\u0161 nam\u0173. Reikia tik po jos sugyti. BET, kai sveisktame po virusin\u0117s infekcijos nutinka kiek kitoks dalykas – \u0161iuk\u0161l\u0117mis tampa m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 u\u017ekr\u0117stos l\u0105stel\u0117s – arba imunin\u0117 sistema naikina jas, arba jos toliau gyvuodamos ne visai gali padaryti savo darbus. <\/p>\n\n\n\n Tokia visi\u0161kai „tradicin\u0117” virusin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija atrodyt\u0173 taip – \u017emogus nei\u0161simiegojo, su\u0161alo, patyr\u0117 stiprias emocijas ar dar kas nors. Tada susirgo „slogyte” – b\u0117go i\u0161 nosies skaidrios grau\u017eian\u010dios i\u0161skyros, sausai skaud\u017eiai kos\u0117jo, per\u0161t\u0117jo akis. Lau\u017e\u0117 galv\u0105 ir kaulus. Taip sirgo 3-7 dienas. I\u0161 \u010dia tas pok\u0161tas, kad sloga gydoma praeina per 7 dienas, o negydoma – per savait\u0119. Tada nutiko toks dalykas, kad \u017emogus pabudo ryte ir i\u0161kos\u0117jo „ka\u017ek\u0105” – tas ka\u017ekas tai buvo gleiv\u0117s. Balk\u0161vos, gelsvos, \u017ealsvos, gali b\u016bti net su kraujo priemai\u0161\u0117le. Kai kuriems kv\u0117pavmo tak\u0173 gaminamos gleiv\u0117s tapo tokios per kelias dienas, bet yra simptom\u0173 pokytis – dingo kaul\u0173 lau\u017eymas, galvos skausmas, aki\u0173 per\u0161t\u0117jimas ir pana\u0161iai, liko tik draskantis kosulys, kuris darbar dr\u0117gnesnis ir silpnumas. Tos gleiv\u0117s yra negyvos kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117s ir imunin\u0117s sistemos l\u0105stel\u0117s, susimai\u0161usios su bakterijomis – spalv\u0105 suteikia tai, kad m\u016bs\u0173 l\u0105stel\u0117s \u0161iaip turi spalvot\u0173 dalyk\u0173 savyj\u0117, esame rausvi tik tod\u0117l, kad labai dau raudon\u0173 k\u016bno k\u016bneli\u0173 visur pilna \ud83d\ude42 Spalva nerodo, kad \u010dia jau tikrai bakterija. K\u016bnas „sudorojo” virus\u0105, dabar atmet\u0117 sirgusias ar juo u\u017ekr\u0117stas l\u0105steles kaip vien\u0105 i\u0161metam\u0105 komplektuk\u0105. Kam pasiseka vien\u0105 kart\u0105 labai gerai i\u0161sikos\u0117ti ir pasveiko, o kas kosti kosti kosti ir vis k\u0105 nors i\u0161skosti.<\/p>\n\n\n\n Arba, dar blogiau, nei\u0161skosti nieko – tada povirusinis kosulys gali b\u016bti lengvinamas kosul\u012f palengvinan\u010diais sirupais, visokiais, kurie skatina gleives gamintis. <\/p>\n\n\n\n Kosulys b\u016bna stipresnis, nei buvo infekcijos metu, tod\u0117l, kad kosulys yra apsaugin\u0117 k\u016bno reakcija<\/strong>. Baisiai pasakysiu, bet lavonai nekosti. Nekosti, \u017einokite, ir labai sunkiai plau\u010di\u0173 ar kitomis ligomis sergantys asmenys. \u016amios infekcijos metu tiesiog nebuvo j\u0117g\u0173 ir reakcijos kos\u0117ti. Pasveikus po virusin\u0117s infekcijos k\u016bnas dar 2-3 savaites, kartais iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, paranoi\u0161kai kos\u0117ja, kad tik niekas nenuskriaust\u0173 \u0161it\u0173 nauj\u0173 \u0161velni\u0173 ger\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117s l\u0105steli\u0173. Povirusiniam kosuliui labai b\u016bdinga, kad jis sustipr\u0117ja tada, kai \u017emogus jau\u010dia nesaugum\u0105. Pvz.: \u0161iaip nekosti vis\u0105 dien\u0105, bet nu tik nu\u0117jo \u012f koncert\u0105, kur pagalvoja „kaip dabar b\u016bt\u0173 socialiniai nepriimtina kos\u0117ti” ir u\u017esikos\u0117ja iki a\u0161ar\u0173. Kod\u0117l? Nes jo socialin\u0117s smegenys labai sveikos ir geros, ir jo plau\u010diai labai sveiki ir geri, ir jo k\u016bnas bendrai sveikas, tik dar labai jauna viskas ir ne\u012fsiterp\u0117 smegen\u0173 \u017eiev\u0117s signalas „kaip gerai, kad vis\u0105 dien\u0105 jau nebekos\u0117jau, tai ir dabar nekos\u0117siu”. <\/p>\n\n\n\n Povirusinis kosulys yra re\u010diausiai gydytoj\u0173 matomas kosulys, nors pats da\u017eniausias u\u017esit\u0119sias. Kod\u0117l? Nes da\u017eniausiai daugiau be jo nieko neb\u016bna. Kosti sau, ir kosti, ir nesupranti nu kod\u0117l kosti. O po to, \u017ei\u016br\u0117k, jau ir nebekosti. \u0160eimos medicinos praktikoje d\u0117l povirusinio kosulio da\u017eniausiai ateina vieni\u0161i \u017emon\u0117s, kuri\u0173 nerimas yra dvigubas – jeigu jie i\u0161 ties\u0173 susirgt\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, tai j\u0173 neb\u016bt\u0173 kam slaugyti. Paradoksaliai ateina ir labai socialiai pilni \u017emon\u0117s. Pvz.: \u0161eimoje susirgo visi – ir ma\u017ei vaikai, ir paaugliai, ir t\u0117vai, ir seneliai. Visiems buvo tik „slogyt\u0117”. Paaugliai pasveiko pirmi. Tada pasveiko ma\u017ei vaikai. Tada seneliai. O tada, galiausiai, t\u0117vai, bet vienas atved\u0117 kit\u0105, nes vis dar kosti „nu ir pats tai jau tikrai neateis”. Kod\u0117l kiti nekosti? I\u0161 ties\u0173 grei\u010diausiai pasveiko vaikai – j\u0173 imunin\u0117s sistemos buvo naiviausios, tod\u0117l \u012f \u0161iuos virusus reagavo imliausiai. Seneliai tikriausiai irgi kosti, bet apsimeta, kad ne, jau bi\u0161k\u012f turi gyvenimo nuovokos kur kosulys rimtas, o kur ne. Tai kod\u0117l paauglys pasveiko pats pirmas, o mama ar t\u0117t\u0117 vis dar kosti?<\/p>\n\n\n\n Atsiminkite – kosulys yra apsaugin\u0117 reakcija<\/strong>. Ar paaugliai labai jau ten saugosi? Nesisaugo nei j\u0173 protai, nei k\u016bnai. Vos tik k\u016bnas u\u017eskait\u0117 „viskas, pasveikau”, \u012fvykd\u0117 plan\u0105 minimaliai, tai paspaud\u0117 „mute” ant vis\u0173 kit\u0173 simptom\u0173 ir paauglys i\u0161\u0117jo \u012f gyvenim\u0105. Mes esame orientuoti \u012f i\u0161likim\u0105. Paauglyst\u0117 toks laikotarpis, kai i\u0161likimui labai svarbus socialinis statutas ir jo \u012fgavimas. Kos\u0117ti „lieva”, tai paauglys ir nustojo kos\u0117ti, jo k\u016bnui svarbiau dabar kitos problemos. O \u0161tai, kai jis sulauks koki\u0173 25-35 met\u0173 (daktarai paauglyst\u0119 skai\u010diuoja kiek kitaip, nei padagogai) ir vien\u0105 dien\u0105 pajus, kad mmmm… stabilus ramus gyvenimas, PYST i\u0161l\u012fs visokie sopuliai, kosuliai ir kiokie -iai. Taip galima labai rimtai i\u0161sig\u0105sti, bet realiai – \u010dia yra k\u016bno subrendimo po\u017eymis, kad jis nori atkreipti d\u0117mes\u012f ir dabar jau yra d\u0117l ko jam „ilgiau laikyti”. Neturint specifini\u0173 psichikos akcent\u0173, kurie neduod\u0173 \u0161itiem i\u0161l\u012fsti ir b\u016bti „am\u017einai jaunu”, ignoruojant k\u016bno sveikatos \u0161auksmus teks u\u017e juos pateiktas s\u0105skaitas sumok\u0117ti psichine sveikata, pvz.: perdegimu. Paauglyst\u0117je i\u0161tik\u0119s perdegimas da\u017eniausiai nepastebimas, esame link\u0119 j\u012f palaikyti \u017emogaus savybe. Visada reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, jei, pvz.: labai gabus vaikas staiga tapo nebe gabus. Visk\u0105 sp\u0117j\u0119s jaunuolis staiga nustojo visk\u0105 susp\u0117ti. Pagalvokime, o kai reaguotume, jei taip nutik\u0173 40 met\u0173 \u017emogui? Ir, jei kitaip, tai kod\u0117l dabar skaitome, kad \u010dia ka\u017ek\u0105 „i\u0161augo”, ten gi nesakome „paseno” (nors, \u017einoma, yra, kas sako…).<\/p>\n\n\n\n Taigi, povirusinis kosulys: Povirusinio kosulio gijim\u0105 galima pagreitinti tiek pat, kiek n\u0117\u0161tum\u0105 – jokiais vaistais, proced\u016bromis, psichoterapijomis ar operacijomis, jokiais pinigais ar grasinimais ar maldavimais nepadarysi, kad 9 m\u0117nesi\u0173 darbas \u012fvykt\u0173 pvz.: per 4,5. Jei pacientas niekada<\/strong> neturi u\u017eist\u0119susio, kosulio po virusin\u0117s infekcijos – \u012f tai taip pat der\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f. <\/p>\n\n\n\n Gastroezofaginio refliukso liga yra tokia b\u016bkl\u0117, kai r\u016bg\u0161tus skrand\u017eio t\u016brinys patenka \u012f stemp\u0119 per ilgam laiko tarpui (jis ir \u0161iaip ten patenka) arba b\u016bna per r\u016bg\u0161tus. GERL yra savaranki\u0161ka liga, ta\u010diau „kyla r\u016bg\u0161tys” mums visiems kartais. Jeigu pirmos dalies esm\u0117 buvo pagauti, kad bakterija gyvena ant l\u0105stel\u0117s, tod\u0117l j\u0105 galima tiesiog nuvalyti, o virusas – l\u0105stel\u0117je, tod\u0117l da\u017enai nusivalo ir l\u0105stel\u0117 ar jos viduje lieka sumai\u0161tis, tai \u010dia esm\u0117 yra pagauti kamp\u0105, kad kv\u0117pavimo ir vir\u0161kinimo takai vystosi i\u0161 to paties embriologinio pirmtako<\/strong>, t.y. m\u016bs\u0173 prot\u0117viai gyveno vandenyje ir i\u0161 prad\u017ei\u0173 deguon\u012f i\u0161 aplinkos \u0117m\u0117 lygiai taip pat, kaip kitas gyveybei reikalingas med\u017eiagas, o su laiku, i\u0161kilus problemai, kad vieni dalykai retesni, atsirado visoki\u0173 \u017eiaun\u0173 ar plau\u010di\u0173 evoliucin\u0117s vertyb\u0117s, kaip grei\u010diau paimti to, ko ir \u0161iaip daugiau tam, kad pirmiau surastum t\u0105, ko ma\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n Tiek kv\u0117pavimo, tiek vir\u0161ikinimo take esan\u010dios l\u0105stel\u0117s turi persidengent\u012f gen\u0173 aktyvum\u0105, kuris rei\u0161kia, kad tas pats virusas gali mielai u\u017epulti visk\u0105, prie ko jis kimba. Jeigu ir kosit, ir vidurius paleido ir akis grau\u017eia ir sisioti skauda – galima net \u012ftarti, kad \u010dia koks adeno, o ne rinovirusas. Kosulys gali b\u016bti sukeltas to, kad kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija padidino skrand\u017eio r\u016bg\u0161tinum\u0105<\/strong>, t\u0105 padar\u0117 vienu i\u0161 trij\u0173 mechanizm\u0173 – 1) virusas tiesiogiai pa\u017eeid\u0117 skrand\u012f 2) viruso sukeltas kosulys l\u0117m\u0117 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 patekim\u0105 \u012f stempl\u0119, cheminis stempl\u0117s pa\u017eeidimas l\u0117m\u0117 antrin\u012f r\u016bg\u0161tingumo kilim\u0105 (aha, u\u017eburtas ratas) 3) k\u016bnas gavo signal\u0105 povirusiniam kosuliui, kaip apsaugos mechanizmui, tai paleido ir kitus sarginius \u0161unis – r\u016bg\u0161\u010di\u0173 kilimas taip pat yra apsauginis mechanizmas. <\/p>\n\n\n\n Dar vienas fintas – ektopin\u0117s l\u0105stel\u0117s. Ektopija rei\u0161kia „buvim\u0105 ne ten, kur tur\u0117t\u0173 b\u016bti”. Pvz.: gal turite i\u0161 kur keistos vietos augant\u012f odoje plauk\u0105, kuris ten netur\u0117t\u0173 augti? Tai va, to plauko svog\u016bn\u0117lis yra ektopinis. Ektopija ektopijai nelygi. Jeigu plau\u010diuose rasime augant\u012f dant\u012f pilnai susiformavus\u012f dant\u012f, tai galvosime apie teratom\u0105 – specifin\u012f augl\u012f. Jeigu rasime trach\u0117jos gleivin\u0117je pavienes skrand\u017eio ar lie\u017euvio gleivin\u0117ms b\u016bdingas l\u0105steles, tai sakysime, na, kam nepasitaiko.<\/p>\n\n\n\n Gyjant po infekcijos \u0161ios ektopin\u0117s l\u0105stel\u0117s taip pat gauna pastiprinim\u0105. Jeigu prie \u012fprasto padid\u0117jusios r\u016bg\u0161tingumo kosulio gydymo da\u017eniausiai grei\u010diausiai veikia ne proton\u0173 siurblio inhibitoriai, o vaistai, kurie sutepa gleivines ir padaro papildom\u0105 barjer\u0105 (haliurono r\u016bg\u0161ties, alginatai) ar r\u016bg\u0161t\u012f chemi\u0161kai sur\u0161iantys \u0161armai (aliuminio, magnio hidroksidai), tai prie \u0161it\u0173 ektopini\u0173 l\u0105steli\u0173 b\u016btent PPI veikia i\u0161 karto. Nes ten n\u0117ra ka\u017ekokio tai r\u016bg\u0161ties cunamio, ten tiesiog ne vietoje kelios l\u0105stel\u0117s pasak\u0117 „labas rytas”, pagamino mikroskopin\u012f la\u0161eliuk\u0105 skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties ir jis padegino pvz.: trach\u0117joje mikroskopin\u012f plotel\u012f ir dabar ka\u017ekas kutena u\u017e kr\u016btinkaulio taip, tarsi ten b\u016bt\u0173 koks plaukas \u012fkv\u0117ptas…<\/p>\n\n\n\n Su am\u017eiumi bendras skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumas yra link\u0119 did\u0117ti, tod\u0117l tokie kosuliai irgi tampa vis da\u017enesni. <\/p>\n\n\n\n Taigi, r\u016bg\u0161\u010di\u0173 sukeltas kosulus: Dar vienas virusin\u0117s infekcijos i\u0161provokuotas kosulio tipas yra sukeltas post nasal drip<\/strong>. Kaip tik nema\u010diau lietuvi\u0161kai \u0161ito rei\u0161kinio ver\u010diant… Pvz.: da\u017enas yra „u\u017eryklinis tek\u0117jimas”, bet gi ne u\u017e rykl\u0117s, o rykl\u0117je procesas vyksta! \u010cia kalta d\u0117l kosulio yra…. NOSIS! Nors i\u0161ori\u0161kai nos\u012f matome tik kaip dalyk\u0105 veido centre su dviem skylut\u0117m, realiai nosies sinus\u0173 sistema u\u017eima nema\u017eas ertmes galvoje ir turi labai daug gleivin\u0117s. Kaip plau\u010di\u0173 povirusinis kosulys kyla tod\u0117l, kad kur\u012f laik\u0105 po infekcijos gleivin\u0117 lieka sudirgusi, taip ir po papras\u010diausios slogos ji lieka sudirgusi ir gamina gleives, kurios t\u012fsta u\u017epakaline rykl\u0117s sienele, patenka \u012f skrand\u012f ir susivir\u0161kina. Jos gali dirginti rykl\u0119 mechani\u0161kai (vis norisi jas i\u0161kos\u0117ti) arba chemi\u0161kai (yra tiesiog s\u016brios) – nuo \u0161io kosulio irgi padeda r\u0117mens barjerin\u0117s priemon\u0117s, bet nepadeda druskos ir proton\u0173 siurblio inhibitoriai. U\u017etat puikiai padeda visi pur\u0161kiami aliejiniai prepartai, pastil\u0117s, arbatyt\u0117s, kramtomos gumos – padeda viskas, kas sutepa gerklas ir skatina rykl\u0117s judesius. Pastil\u0117 \u010dia gali b\u016bti absoliu\u010diai bet koks saldiniukas – nereikia ka\u017ekokios medicinin\u0117s priemon\u0117s, svarbu tik cukraus per daug neprivalgyti, nes gali tekti taip kuris laikas pagyventi su \u010diulptuku burnoje. Bet, jeigu saldainio n\u0117ra po ranka n\u0117ra – galima tiesiog atsigerti vandens ar \u012fsivazduoti, kad grau\u017eiate toki\u0105 labai gelton\u0105, labai sulting\u0105 cintrin\u0105, mmmm… s\u0117klyt\u0119 radote! Rei\u0161kia, kad \u0161iandien seksis \ud83d\ude09 <\/p>\n\n\n\n U\u017esit\u0119s\u0119s kosulys po infekcijos gali byloti apie kit\u0105, da\u017eniausiai l\u0117tin\u0119, lig\u0105 – galb\u016bt jos simptom\u0105 virusin\u0117 infekcija tik i\u0161ry\u0161kino, galb\u016bt tik sergant liga kosulys b\u016bna b\u016btent toks, o galb\u016bt min\u0117tas simptomas vis\u0105 laik\u0105 yra, tiesiog susirgus infekcija buvo u\u017eduotas klausima „o seniai taip kosit?” (\u0161itas variantas labai da\u017enai pasitaiko, beje).<\/p>\n\n\n\n Padid\u0117jusio r\u016bg\u0161tingumo prie \u0161io skyrelio nepriskyriau, nes, nors labai nemaloni ar kartais net ir didel\u0119 kan\u010di\u0105 sukelianti liga, visgi da\u017eniau tai b\u016bna daugiau b\u016bkl\u0117, i\u0161 kurios ka\u017ekas daugiau, nei ji pati, gali pasidaryti tik labai nepalankiai aplinkyb\u0117ms susid\u0117jus ar turint, pvz.: H. Pylori<\/em> bakterij\u0105 skrandyje. Jeigu jau ka\u017ekaip stebuklingai r\u016bg\u0161tys ten taip u\u017ekyla ar j\u0173 tiek prisigamina, kad po infekcijos kv\u0117pavimot takuose i\u0161likt\u0173 besit\u0119siantis u\u017edegimas, tai pats jo procesas ten yra sveikas, o l\u0117tini\u0173 lig\u0173 atvejais da\u017eniausiai kalbame apie liguist\u0105 u\u017edegimo proces\u0105<\/strong>, t.y. autoimunin\u0119 lig\u0105 arba „l\u0117tiniu u\u017edegimu” \u012fvardijamas b\u016bkles.<\/p>\n\n\n\n Viena baisiausi\u0173 galimybi\u0173, nors taip neatrodo i\u0161 pat prad\u017ei\u0173, yra alergin\u0117s astmos galimyb\u0117. Alergin\u0117s astmos metu bronchuose vis\u0105 laik\u0105 yra aktyvus u\u017edegimas<\/span>, kylantis tod\u0117l, kad k\u016bnas klaidingai identifikuoja pavoj\u0173 nuo kurio reikia gintis b\u016btent \u0161io tipo imunine (alergine) reakcija.<\/p>\n\n\n\n Bronch\u0173 spazmas, pasirei\u0161kiantis dusuliu, sunkumu i\u0161kv\u0117pti, kaip astmos pa\u016bm\u0117jimas, neb\u016btinai i\u0161tinka visus sergan\u010dius \u0161ia liga, kartais sergantiems b\u016bna tiesiog i\u0161skirtinai siaubingi kosuliai po virusini\u0173 infekcij\u0173. \u0160itie kosuliai nesigydo jokiomis arbatomis, ar \u010diulpinukais, bet i\u0161 karto<\/strong> (!) palengv\u0117ja gavus bronch\u0173 spazm\u0105 atpalaiduojan\u010di\u0173 vaist\u0173 (jie gali b\u016bti \u012fkv\u0117piami ar suleid\u017eiami). Bet tai n\u0117ra gydomieji vaistai – jie tik sukontroliuoja \u016bm\u0173 simptom\u0105. Gydomuosius vaistus reikia vartoti vis\u0105 gyvenim\u0105, kasdien, yra ar n\u0117ra simptom\u0173, su viltimi, kad \u012f senatv\u0119 nuslop\u0119s imunitetas padarys ir \u0161it\u0105 lig\u0105 nusilpusi\u0105… <\/p>\n\n\n\n Baisumas \u010dia tame, kad sveika psichika sako – kod\u0117l a\u0161 turiu daryti ka\u017ek\u0105, ko nesuprantu, ir i\u0161 ko nieko najau\u010diu? Dauguma astma sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ne priepuoli\u0173 metu jau\u010diasi visi\u0161kai sveiki! Kas gi mok\u0117s pinigus gydytojui, kad tas „\u012ftikint\u0173” tave, kad tu tikrai sergi. Bronchin\u0117 astma viena i\u0161 t\u0173 lig\u0173, kuri\u0173 prognoz\u0117 da\u017eniausiai pirmiausiai priklauso nuo \u017emogaus i\u0161silavinimo, suvokimo, kad neb\u016btinai kiekviena ugnis turi d\u016bmus. Jeigu \u017emogus niekada negydo nieko, kas neturi simptom\u0173, tai visi pasaulio gydytojai jo ne\u012ftikins gydytis to, ko neskauda.<\/p>\n\n\n\n \u012e ven\u0105 skiriami vaistai da\u017enai turi \u0161alutin\u012f efekt\u0105 – duoda k\u016bni\u0161kos \u0161ilumos poj\u016bt\u012f, lengv\u0105 apsvaigim\u0105. \u010cia vieno i\u0161 t\u0173 vaist\u0173, kuri\u0173 labai nori „la\u0161elkose”. Dalis \u017emoni\u0173 ir atsisako vis\u0173 kit\u0173 gydym\u0173 (jie gi padaro, kad la\u0161elk\u0173 nebereikt\u0173), b\u016btent tas malonus \u0161alutinis poveikis, b\u016btent tas super greitas vaisto veikimas, \u012fstumia \u017emog\u0173 \u012f siaubing\u0105 situacij\u0105, kai susidaro \u012fsp\u016bdis, kad „tikras” gydymas yra tik pri\u0117mimo skyriuose ir ligonin\u0117se, kur toks „la\u0161elkos” b\u016bna. I\u0161leidus namo gydytojas para\u0161o ka\u017ekok\u012f neai\u0161k\u0173 inhaliatori\u0173, kur\u012f namie vartojant gi v\u0117l pablog\u0117ja – nelieka tas „la\u0161elkos” efektas su visam. Ne visiems ir suvokiama kaip \u010dia dabar – vaist\u0105 \u012fkv\u0117pti… miltukus \u012eKV\u0116PTI!? \ud83d\ude41 Da\u017enas toki\u0173 kosuli\u0173 gydymasis „la\u0161elkomis” da\u017eniausiai baigiasi infarktu, tod\u0117l gydytojai j\u0173 taip nem\u0117gsta ir vien\u0105 dien\u0105 ir pri\u0117mimo skyriaus gydytojas ima r\u0117kti V\u0116L TU \u010cIA. Privat\u016bs gydymo centrai nuo pavjaus gydyti iki infarkto apsisaugo padarydami, kad ta „la\u0161elka” kainuoja kokius 600 kart\u0173 daugiau, nei jos savikaina. Net ir nor\u0117damas ten tiek negausi j\u0173 :)))<\/p>\n\n\n\n Kalbant apie \u0161ird\u012f, tai mes esame link\u0119 \u012fsivaizduoti \u0161ird\u012f sau, plau\u010dius sau, inkstus sau. Na, bent jau da\u017enai gydytojai, nes patys susiskirst\u0117, kas u\u017e k\u0105 „atsakingas”. Bet pacientas negyvena kaip organ\u0173 rinkinys, jis gyvena kaip visuma. Bet kuri plau\u010di\u0173 liga pasireik\u0161 \u012ftaka \u0161ird\u017eiai, \u0161irdies – plau\u010diams. Padid\u0117jusi kraujosp\u016bd\u017eio liga da\u017enai yra daugiau plau\u010di\u0173-inkst\u0173 liga, kuris pasekm\u0117s, yra kardiovaskulinei sistemai. Padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f turintys asmenys pastebi, kad nuo kai kuri\u0173 kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173 atsiranda (ar suma\u017e\u0117ja) pastovus kos\u010diojimas. Atminkite, i\u0161 vandens esame kil\u0119, kaip gyv\u016bnai, i\u0161lip\u0119 kv\u0117puoti sausumos oru, vidin\u0117s skys\u010di\u0173 apytakos sistemos tik v\u0117liau pasteb\u0117jo, kad aplinkoje deguonies pilna ir taip, neb\u016btina jo valgyti . Plau\u010diai vis dar taip veikia – savo viduje yra tokie \u0161lapi, kad giliai juose esan\u010diose metaforn\u0117se j\u016brose oras „i\u0161tirspta” ir tada i\u0161 to skys\u010dio jau kraujas pasiima deguon\u012f. Ir inkstai su plau\u010diais nuolat derasi ar u\u017eteks turimo vandens kiekio, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta kraujotaka vs kv\u0117pavimas, kur kuriam dabai daugiau deguonies duoti. Pirmin\u0117 arterin\u0117 hipertenzija gali tur\u0117ti daug prie\u017eas\u010di\u0173, gentin\u0117 b\u016bkl\u0117 k\u016bnui visada akcentuotis \u012f kraujotakos „siurblio” palaikym\u0105 plau\u010di\u0173 s\u0105skaita yra viena j\u0173. <\/p>\n\n\n\n Ateina pacientas, nes ilgai kosti po viruso, o i\u0161eina su pasakymu „Jums spaudimo liga”, tipo ai, tipo dzin, tas kosulys dabar, \u017ei\u016br\u0117k, tavo AKS 140\/90 kasdien, taip netur\u0117t\u0173 b\u016bti. \u0160iais atvejais gyvenimo b\u016bdo korekcija da\u017eniausiai visk\u0105 i\u0161sprend\u017eia – tereikia gyventi daugiau pagal tai, kokius genus turi, o ne pagal tai, kaip nori. Bet, jei nenori gyventi pagal gamtos d\u0117snius, tai laim\u0117 yra vaistai, vartosi ir suma\u017einsi pasekmes, b\u016bsi „kaip visi”, o ne „ne savo vietoj”. Pulmonologai sako, kad ir alergin\u0117 astma nr. 1 yra gyvenimo b\u016bdo korekcija. Kartais tiek nuo padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio, tiek nuo alergin\u0117s astmos „i\u0161gydo” netik\u0117\u010diausiai dalykai, pvz.: \u0161uns \u012fsigijimas, profesijos radimas, seksualin\u0117 sveikatos gerinimas, religija, o vien\u0105 kart\u0105 ma\u010diau netgi persikraustym\u0105 i\u0161 pirmo auk\u0161to \u012f devint\u0105, nes \u017emogus labai li\u016bd\u0117jo, kad „nieko nemato per lang\u0105”. Visada verta pagavoti apie nemedikamentinio gydymo kosmines galimybes \ud83d\ude42 Mano kolega tur\u0117jo atvej\u012f, kai \u017emogus „ne\u017einojo” kad neb\u016btina kasdien keltis tuo pa\u010diu metu. Galite \u012fsivaizduoti koki\u0105 ne\u012ftik\u0117tin\u0105 sveikatai \u012ftak\u0105 padar\u0117 psichoterapija, kurios reik\u0117jo \u017emogui atrasti, kad „\u017einok gali miegoti kiek nori”.<\/p>\n\n\n\n Taigi, \u0161alutini\u0173 prie\u017eas\u010dius sukeltas kosulus: Da\u017eniausiai – bakterin\u0117.<\/p>\n\n\n\n Virusin\u0117s infekcijos labai retai „baigiasi” bakterine infekcija, bet labai da\u017enai bakterini\u0173 infekcij\u0173 atveju galima atsekti, kad prad\u017eioje buvo „slogyt\u0117”, tada pager\u0117jo, tada po savait\u0117s ar kitos u\u017e\u0117jo \u0161itas kosulys. Virusin\u0117m infekcijom \u017emon\u0117s serga nuolat. Dabar skaitydami \u0161itus \u017eod\u017eius grei\u010diausiai sergate keliomis infekcijomis, tik apie jas nieko ne\u017einote, nors gal kuri ir duoda kok\u012f snargliuk\u0105 ar prastesn\u012f \u0161ios nakties mieg\u0105. Tik ma\u017euma infekcij\u0173 yra simptomin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Bakterin\u0117 antrin\u0117 infekcija i\u0161tinka tod\u0117l, kad virusas pa\u017eeid\u017eia l\u0105steles<\/strong>. Jei virusas pa\u017eeid\u0117 imunines l\u0105steles – tod\u0117l, kad nusilpo imunitetas. Jei virusas pa\u017eeid\u0117 gleivin\u0117s l\u0105steles – tod\u0117l, kad pasikeit\u0119s mikroklimatas leido prisiveisti vienoms bakterijoms kit\u0173 s\u0105skaita. Jei virusas pa\u017eeid\u0117 audinio l\u0105steles giliau, tas, kuri\u0173 darbas n\u0117ra b\u016bti „patrank\u0173 m\u0117sa”, kaip gleivin\u0117s l\u0105steli\u0173, tai bakterijos staiga gavo tr\u0105\u0161\u0173 ir nauj\u0173 gyvenimo plot\u0173. <\/p>\n\n\n\n Taigi, gaunasi, kad povirusin\u0117s infekcijos i\u0161liekan\u010dio, ar net stipresnio kosulio, turime tris variantus:<\/p>\n\n\n\n sukelt\u0105 bakterijos, kuri \u0161iaip neprikibt\u0173 prie sveiko \u017emogaus. <\/strong>Laim\u0117 da\u017enai, imuninei sistemai atsigavus, ana greitai sako „von i\u0161 \u010dia”. Nebent tas virusas yra \u017dIV…. arba tymai. Arba turiantis pavadinim\u0105, kur\u012f gydytojai sako ka\u017ekod\u0117l pavarde ar raid\u017ei\u0173 ir numeriu kratiniu. Kai kuriais atvejais min\u0117tas virusas vis tiek yra nr 1 problema, nes, jei imunin\u0117 sistema rimtai pa\u017eeista, tik klausimas kada i\u0161kils kitos infekcijos ar onkologiniai susirgimai.<\/p>\n\n\n\n \u0160itam variantui bus dingas netipi\u0161kas kosulys, netipi\u0161ki klinikiniai radiniai ir netipi\u0161kos eigos. Have fun. Or not. <\/span><\/p>\n\n\n\n sukelt\u0105 bakterijos, kuri \u0161iaip gyvena \u017emoguje, tik dabar prisidaugino, <\/strong>\u0161mikut\u0117. Lengvesni atvejai \u010dia b\u016bna „a\u0161 be antibiotiko nepasveiksiu, nenustosiu kos\u0117ti\/\u0161ita sloga man nepasibaigs”, etc. Da\u017eniausiai pacientas netgi \u017eino kokio jam b\u016btent antibiotiko reikia, kaip taisykl\u0117 beta laktaminio, ir u\u017etenka vienos-keli\u0173 dozi\u0173, reikia tik duoti tai bakterijai per galvyt\u0119. \u010cia reikia d\u0117mes\u012f atkreipti, jeigu toks pacientas labai i\u0161krenta i\u0161 savo aplinkos konteksto, pvz.: kod\u0117l tik jis vienas savo \u0161eimoje turi tok\u012f poreik\u012f (gal yra l\u0117tin\u0117 liga), arba, gal yra \u017ealingas \u012fprotis ar darbo aplinka, kuri palengvina bakterij\u0173 augim\u0105?…<\/p>\n\n\n\n Jeigu labai nepasiseka tokios antrin\u0117s infekcijos duoda ir plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105 – laim\u0117, jis gydosi puikiausiai tais pa\u010diais antibiotikais. I\u0161 vis\u0173 mano apra\u0161yt\u0173 situacij\u0173 \u012f b\u016btent \u0161i\u0105 labiausiai reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f galim\u0105 nerimo sutrikim\u0105<\/span>. Kai nerimas, kaip kosulio ar padid\u0117jusio r\u016bg\u0161tingumo, prie\u017eastis auk\u0161\u010diau apra\u0161ytuose atvejuose gali b\u016bti kaip pirmin\u0117 liga ar \u0161alutin\u0117 simptomus pastiprinanti, tai \u010dia gali b\u016bti jatrogenin\u0117s, t.y. gydymo proceso sukeltas ir j\u012f pasteb\u0117jus ar suk\u0117lus b\u016btina su juo ka\u017ek\u0105 daryti, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 apskritai toliau gydytis ar prad\u0117ti gydytis pas gydytoj\u0105. \u012esivaizduokite – augate \u0161eimoje, kur visi suslogav\u0119 geriate antibiotikus. Nueinate pas gydytoj\u0105 ir jis pasako „ne”, n\u0117ra \u012frodym\u0173, kad tau j\u0173 reikia, neduosiu, negalima, k\u0105 \u010dia sugalvojai, nepra\u0161yk nes\u0105moni\u0173. Nu, ne, tai ne, pasitik\u0117jote savo gydytojumi. Tada – jeigu pasveiksite ir be antibiotiko, tai k\u0105 dabar reik\u0117s \u0161eimai pasakyti. Visi J\u016bs\u0173 \u0161eimoje turi dvi rankas, o j\u016bs dabar gavote tre\u010di\u0105. K\u0105 daryti? Ar visiems namie ai\u0161kinti, kad ir jie turi? Ar tai rei\u0161kia, kad galite tai laikyti \u0161venta gydymo paslaptimi, mamai pasakyti, jojo gavau ir g\u0117riau, oj, kad tik mama nepapra\u0161yt\u0173 pasidalinti dabar… O jeigu susirgsite plau\u010di\u0173 u\u017edegimu tik tod\u0117l, kad nei\u0161g\u0117r\u0117te tos vienos tablet\u0117s, k\u0105 ji pasakys Jums?.. K\u0105 pasakysite savo gydytojumi? J\u016bs juk jau sak\u0117te, at\u0117jote, pra\u0161\u0117te, o jis „ne, tau negalima”, k\u0105 tas gydytojas supranta, ar jis skiria balt\u0105 nuo juodos?<\/p>\n\n\n\n \u0160itam kosuliui bus b\u016bdinga arba specifin\u0117 gyvenimo anamnez\u0117 arba, jeigu yra plau\u010di\u0173 u\u017edegimas – vadov\u0117liniai radiniai, na, ten bendras silpnumas, i\u0161auskultuojamos krepitacijos, plau\u010di\u0173 infiltracijos rentgene, CRB 200 ir pan\u0161.<\/span><\/p>\n\n\n\n Na, ir blogiausia, kai turime plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105, kuris kilo po to, kai virusas paliko plau\u010diuose „ko\u0161\u0119”, pvz.: covidukas. \u012etariant, kad \u017emogus serga brutalesniu virusu da\u017enai skiriami plataus veikimo antibiotikai i\u0161 karto. \u012etariant, kad \u017emogus neperne\u0161t\u0173 pneumonijos, irgi skiriami – jau geriau tegul suviduriuoja, bet gyvas lieka. <\/p>\n\n\n\n I\u0161 vis\u0173 auk\u0161\u010diau apra\u0161yt\u0173 situacij\u0173 b\u016btent \u0161ita yra, kurioje yra daugiausia gydymo pagal klinikin\u0119 nuojaut\u0105 ir di\u017eiausias „lo\u0161imas”.<\/p>\n\n\n\n Jaunas nepatyr\u0119s gydytojas, perdeg\u0119s gydytojas, gydytas, su kuriuo „nesusikalbate” ir pana\u0161iai – \u010dia menkai pad\u0117s. \u010cia reikia gydytojui pasverti visus u\u017e ir prie\u0161. Pvz.: hmmm… turime visai pupuliuk\u0105 pacient\u0105, kuriam antibiotik\u0173 pagal dabar esan\u010dius simptomus ir tyrimus nereikia, bet ka\u017ekas ku\u017eda, kad reikia. K\u0105 ir kas tiksliai ku\u017eda? Jei skirsime tu\u0161\u010diai, tai vaikui padidinsime kit\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 visam gyvenimui. Bet, jei skirsime, kai jau bus akivaizdu, kad reikia, tai kitos rizikos padid\u0117s, \u012fskaitant liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173 po vaikyst\u0117je patirto plau\u010di\u0173 u\u017edegimo? Kada yra verta \u0161auti pirmam, pulti, o ne tik gintis? Vaikai dar vaikais, laim\u0117, kad jie tokie sveiki ir gyvybingi, net, kai serga. O kokiai mo\u010diutei su „profilaktiniu” antibiotiku gal padarysime Clostridium difficile<\/em> viduriavim\u0105 ir jis j\u0105 pribaigs, o jei neduosime antibiotik\u0173, tai gal i\u0161sivystys pneumonija, kuri j\u0105 gal pribaigs. Varg\u0161as pacientas, jo artimieji, ne veltui jau\u010diasi patek\u0119 \u012f svetimo karo m\u016b\u0161io lauk\u0105! Dauguma pacient\u0173 i\u0161 gydytojo tikisi b\u016btent \u0161ios kompetencijos, b\u016btent \u0161itie atvejai parodo, kurie gydytojai yra gydytojai, o kurie pacientai yra pacientai. <\/p>\n\n\n\n Taigi, abibendrinant:<\/p>\n\n\n\n Pas gydytoj\u0105 verta ateiti d\u0117l bet kurio kosulio, kuris t\u0119siasi >3 m\u0117nesius po virusin\u0117s infekcijos ar atsirado i\u0161 lempos ir t\u0119siasi >3 savaites. Jeigu kosul\u012f lydi kiti simptomai irgi verta ateiti nelaukiant.<\/p>\n\n\n\n Dauguma u\u017esit\u0119susio kosulio atvej\u0173 praeis savaime, bus gydomitik arbata, poilsiu ir laukimu. Ma\u017eumai reik\u0117s vaist\u0173 i\u0161 vaistin\u0117s, ir kai kurie \u0161i\u0173 vaist\u0173 gali b\u016bti skirti net ne plau\u010diams. Dar ma\u017eiau kosulio atvej\u0173 bus susij\u0119 su l\u0117tin\u0117mis ligomis ar antrin\u0117mis infekcijomis.<\/p>\n\n\n\n U\u017esit\u0119susio kosulio gydymo s\u0117km\u0117je labai svarbus paciento jau\u010diamas saugumas, jo pasitik\u0117jimas gydymo sistema, sistemos pasitik\u0117jimas pacientu. Apra\u0161ysiu toliau kelis galimus variantus, da\u017eniausius savo gydytojo praktikoje, prad\u0117dama nuo geriausio varianto ir baigdama blogiausiu, kartais b\u016bna ir keli i\u0161 karto, ir, \u017einoma, b\u016bna retesni\u0173 u\u017esit\u0119susio kosulio prie\u017es\u010di\u0173, apie kurias \u010dia nera\u0161ysiu d\u0117l elemtaraus laiko ir vietos ribotumo. Tai – tiesiog povirusinis kosulys Kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos da\u017eniausiai b\u016bna virusin\u0117s. Bakterin\u0117s irgi gana da\u017enos. Kit\u0173 … Toliau skaityti „Kod\u0117l po persirgtos virusin\u0117s infekcijos kosulys ne tik i\u0161lieka, bet dar ir bjaurenis b\u016bna?”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[172,178,177,180,165,151,174,175,176,183,150,133,144,171,156,158,163,152,146,145,148,173,153,147,136,142,141,132,143,140,139,166,138,182,167,154,162,135,179,168,134,164,160,157,161,155,159,170,169,137,149,181],"class_list":["post-92","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","tag-alergine-astma","tag-antrine-bakterine-infekcija","tag-antrine-infekcija","tag-antrine-pneumonija","tag-ar-gali-rusgstys-sukelti-kosuli","tag-ar-virusasi-gyvena-lastelese","tag-astma","tag-astmos-gydymas","tag-astmos-simptomai","tag-atipine-pneumonija","tag-bakterinis-kosulys","tag-bet-dar-ir-bjaurenis-buna","tag-blogejantis-kosulys","tag-bronchine-astma","tag-bronchitas","tag-faringitas","tag-gerl","tag-infekcinis-kosulys","tag-ka-gydytojas-pasakys","tag-kada-eiti-pas-gydytoja","tag-kaip-gydyti-kosuli","tag-kardialine-astma","tag-kiek-laiko-sveikstama","tag-ko-gydytojai-tau-nepasako","tag-kodel-as-kosciu","tag-kodel-kosulys-blogeja","tag-kodel-kosulys-islieka","tag-kodel-po-persirgtos-virusines-infekcijos-kosulys-ne-tik-islieka","tag-kodel-taip-ilgai-kosciu","tag-kodel-uzsitesia-kosulys","tag-kosejimas","tag-kosejimas-del-padidejusio-rusgtingumo","tag-kosulys","tag-netipine-pneumonija","tag-padidejes-rugstingumas","tag-per-kiek-laiko-pasveikstama","tag-per-kiek-laiko-praeina-sloga","tag-plauciu-ligos","tag-pneumonija","tag-post-nasal-drip","tag-pulmonologija","tag-regfliuksas","tag-rinitas","tag-rinofaringitas","tag-sinusitas","tag-sloga","tag-tonzilitas","tag-uzryklinis-tekejimas","tag-uzryklinis-varvejimas","tag-uzsiteses-kosulys","tag-virusinis-kosulys","tag-visuomeneje-igyta-pneumonija"],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/92","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=92"}],"version-history":[{"count":5,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/92\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":97,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/92\/revisions\/97"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=92"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=92"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=92"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
<\/span>Prasideda po virusin\u0117s infekcijos.
Da\u017eniausiai b\u016bdingas brandiems, fzi\u0161kai ir psichi\u0161kai sveikiems asmenims.
Da\u017eniausiai neturi kit\u0173 simptom\u0173.
Sustiprinamas i\u0161orini\u0173 ir vidini\u0173 dirgikli\u0173 (temperat\u016bros kaitos, emocij\u0173 etc), nesaugumo jausmo.
Tyrimai b\u016bna normal\u016bs.
Praeina savaime per 2-3 savaites (re\u010diau 2-3 m\u0117nesius).
Neturi jokio efektyvaus gydymo (apart placebo<\/em>), nes jau yra gyjimo rezultatas, bet naudingas geras miegas ir \u0161ilta arbata. <\/p>\n\n\n\nTai – r\u016b\u0161g\u0161tys<\/h2>\n\n\n\n
<\/span>Gali prasid\u0117ti ar pa\u016bm\u0117ti po virusin\u0117s infekcijos.
Da\u017eniausiai b\u016bdingas \u017emon\u0117ms, kurie jau \u017eino, kas yra r\u0117muo, da\u017enai vyresnio am\u017eiaus.
Da\u017eniausiai neturi kit\u0173 simptom\u0173, bet gali b\u016bti skausmas u\u017e kr\u016btinkaulio, ypa\u010d kosulio metu.
Da\u017enai stipresnis rytais ar atsigulus, bet, gali provokuoti ir tie patys faktoriai, kaip povirusin\u012f.
Tyrimai b\u016bna normal\u016bs, arba EFGDS yra GERL radiniai.
Praeina savaime per 2-3 savaites (re\u010diau 2-3 m\u0117nesius).
Turi efektyv\u0173 ir saug\u0173 medikamentin\u012f gydym\u0105 (smarkiai pager\u0117ja per 1-3 dienas), nors kartais j\u012f tenka vartoti tol, kol nat\u016braliai sugyja gleivin\u0117s.<\/p>\n\n\n\nTai – kitos ligos simptomas<\/h2>\n\n\n\n
<\/span>Gali prasid\u0117ti ar pa\u016bm\u0117ti ar b\u016bti pasteb\u0117tas po virusin\u0117s infekcijos.
B\u016bdingas visoms am\u017eiaus grup\u0117ms, tik skirsis b\u016bdingesn\u0117s prie\u017eastys.
Da\u017eniausiai turi i\u0161reik\u0161tus kitus simptomus ar klinkinius radinius.
Da\u017enai negalima i\u0161skirti palengvinan\u010di\u0173 ar pabloginan\u010di\u0173 faktori\u0173, bet atrasti da\u017enai sutampa su gretutine liga.
Savaime da\u017eniausiai nepraeina.
Simptominis gydymas da\u017enai netenkina gydytojo, paciento, o geriausiu atveju – abiej\u0173, b\u016btina paie\u0161ka kas suk\u0117l\u0117 ar palaiko, kod\u0117l asmuo d\u0117l \u0161io kosulio, jei jis ne naujas, nesikreip\u0117 anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\nTai – antrin\u0117 infekcija<\/h2>\n\n\n\n
\u0160is \u012fra\u0161as yra mano subjektyviai para\u0161ytas, atspindi mano po\u017ei\u016br\u012f, bei nuomon\u0119, mano klinikin\u0117s praktikos principus sprend\u017eiant u\u017esit\u0119susio kosulio atvejus praktikoje. J\u012f ra\u0161au, kad asmenys ie\u0161kantys \u0161eimos gydytojo ar bendradarbio gal\u0117t\u0173 lengviau pasirinkti (ar nepasirinkti). Jeigu jis buvo Jums naudingas \u0161iuo ar kitais aspektais – labai tuo d\u017eiaugiuosi. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"