{"id":76,"date":"2022-11-18T07:19:55","date_gmt":"2022-11-18T07:19:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=76"},"modified":"2022-11-18T07:20:38","modified_gmt":"2022-11-18T07:20:38","slug":"egle-sakalauskaite-juodeikiene","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=76","title":{"rendered":"KNYGA: Egl\u0117 Sakalauskait\u0117-Juodeikien\u0117 \u201ePami\u0161imas ir epilepsija pa\u016bm\u0117ja \u0161vie\u010diant m\u0117nesienai\u201c. Nerv\u0173 ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pus\u0117je"},"content":{"rendered":"\n

Knyg\u0105 i\u0161leido leidykla „Lapas<\/a>„.<\/h4>\n\n\n\n
\"\"
(a\u0161 su knyga, d\u017eiaugiuosi ja knygos pristatyme Vilniaus muziejuje<\/a>)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Kai gavau, tai perskai\u010diau per dvi dienas. Neapsakomai d\u017eiaugsmo ir did\u012f malonum\u0105, man atne\u0161\u0117 vien laikyti tok\u012f veikal\u0105. Ne tik lietuvi\u0173 autoriaus, gydytojo, darbas apie medicinos istorij\u0105, bet dar apie Vilni\u0173, miest\u0105, kuriame a\u0161 gyvenu, kuriame mokiausi. Vietas, kurias galima vis dar paliesti, \u017emones, iki kuri\u0173 dalis mano sutikt\u0173 \u017emoni\u0173 gali atsekti ry\u0161\u012f, apra\u0161omus pacientus ir atvejus, kuri\u0173 palikuonis \u0161tai gali ir \u0161i\u0105 knyg\u0105 ar \u0161i\u0105 jos ap\u017evalg\u0105 skaityti! Apie i\u0161kiliausi\u0105 \u017emogaus organ\u0105, darant\u012f j\u012f \u017emogumi (humane nobilissimum organon) <\/em> ir t\u0105 jo uodeg\u0105, nugaros smegenis, kurias ir i\u0161 j\u0173 lendan\u010dias nerv\u0173 „\u0161aknis” spaud\u017eia visokios i\u0161var\u017eos ir kitos negandos atne\u0161an\u010dios joms kan\u010di\u0173 kamieno (passionis stirps<\/em>) pravard\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvi\u0173 gydytojai n\u0117ra suformav\u0119 atskiros istorin\u0117s vietin\u0117s medicinos sistemos, tuo labiau atskir\u0173 jos sri\u010di\u0173 mokyklos, pas mus visada daugiau-ma\u017eiau buvo pana\u0161u \u012f vakar\u0173 medicin\u0105. U\u017etat mes esame tur\u0117j\u0119 atskir\u0173 regiono lig\u0173 – apie vien\u0105 j\u0173, kalt\u016bn\u0105 (plica polonica)<\/em>, \u0161ioje knygoje netgi yra atskiras skyrius! (nuo 257 psl). Kalt\u016bnas yra nebei\u0161\u0161ukuojamas plauk\u0173 dredas. Jame gali \u012fsiveisti vabaliukai, kai nelabai \u0161varu gyvenime, jis gali tempti savo svoriu galv\u0105 ir rauti plaukus. Kad tokie pas \u017emones b\u016bdavo, atrasdavo \u012f m\u016bs\u0173 kra\u0161tus atvyk\u0119 gydytojai i\u0161 u\u017esienio, sakydavo, maudykit\u0117s ir \u0161ukuokit\u0117s, o vietiniais sakydavo nenene. Tiek sakydavo, kad vietiniai gydytojai \u0117m\u0117 sakyti, kad \u010dia viso k\u016bno liga – reikia palaukti, kol kalt\u016bnas „subr\u0119s” tada j\u012f nukirpti ir pacienas pagis.<\/p>\n\n\n\n

Man labai patiko, kad knyga prasideda pasakojimu kaip k\u016brinys atsirado. Kad \u0161tai, dirbi gydytojumi, ir susim\u0105stai vien\u0105 dien\u0105, negi ir anks\u010diau gydytojai dirbo taip pat sunkiai, kaip tu?<\/p>\n\n\n\n

Taigi, kad dirbo. <\/p>\n\n\n\n

Nuo sunkaus darbo gydytojus, rodydavosi, gelb\u0117davo tas pats, kas gelbsti \u0161iandien – pvz.: sunki\u0173 ligoni\u0173 vengimas ar referavimai. XIX am\u017eiaus gydytojai sunki\u0173 ligoni\u0173 i\u0161vengdavo u\u017esiimdami gydymu to, k\u0105 \u0161iandien gydo psichoterapeutai, o sunkius bandydami apibr\u0117\u017eti nuo kurios ribos nebeki\u0161ti prie paciento nagu\u010di\u0173. Realiai ma\u017eai k\u0105 gydytojai tada gal\u0117jo padaryti, pvz.: pakilus\u012f kraujosp\u016bd\u012f tikrai gydydavo kraujo nuleidimas, ka\u017ekiek d\u0117li\u0173 i\u0161skirtas antikoaguliantas suma\u017eindavo kraujo kre\u0161um\u0105, bet da\u017enai tekdavo galvoti kaip suderinti l\u016bkest\u012f pacientui pagydyti ir gydytojui j\u012f pagydyti su empiriniais duomenimis, kad koks Anto\u0161ka i\u0161 kaimo gydantis v\u0117\u017e\u012f tik prisilietimu turi geresnius rezultatus, nei tu, taikydamas mandras tuometinio mokslo teorijas!<\/p>\n\n\n\n

Pvz.: knygoje pateikiama i\u0161trauka i\u0161 paties Mesmerio Atsiminim\u0173 apie tipi\u0161k\u0105 laikme\u010dio pacient\u0119 – 28 met\u0173 moter\u012f, kuri buvo jautri nuo vaikyst\u0117s ir kuriai pasirei\u0161k\u0117 „konvulsijos, isterinis kar\u0161\u010diavimas, nuolatinis v\u0117mimas, \u012fvairi\u0173 vidaus organ\u0173 u\u017edegimai, \u0161lapimo susilaikymas, stipr\u016bs dant\u0173 ir aus\u0173 skausmai, melancholiniai delyrai, opistotonusas, epizodinis aklumuas, dusulys, kelias dienas trunkantys paraly\u017eiai ir kiti negalavimai” (83 psl.) <\/p>\n\n\n\n

Pacientei pager\u0117jo \u0161onus patrynus magnetiniais strypais \ud83e\uddf2<\/p>\n\n\n\n

Tuometin\u0117 medicina buvo vis dar labai humorali\u0161ka – r\u0117m\u0117si dar Hipokrato laik\u0173 id\u0117jomis, kad \u017emogus serga tada, kai jo k\u016bne yra skys\u010di\u0173 pussiausvyros sutrikimas. Kaip t\u0173 skys\u010di\u0173 u\u017edaug\u0117ja? Na, ten visoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra. M\u0117nulis traukia vanden\u012f, o smegenys \u0161lapios, tai pritrauks tau vandens i\u0161 k\u016bno \u012f galv\u0105 pilnatis ir bus traukulis. Prie\u017eastys bloginusios skys\u010di\u0173 pusiausvyra buvo net tokios, kaip jausmai ar mintys – per daug galvosi, smegenys nuo kraujo i\u0161sip\u016bs ir u\u017esispaus. Per daug pavyd\u0117si – i\u0161tiks smegen\u0173 u\u017edegimas. Reikia pasteb\u0117ti, kad to laikme\u010dio medicina tokius dalykus, kaip pvz.: pavyd\u0105 ar pykt\u012f laik\u0117 tokiais pa\u010diais sutrikimais, kaip paraly\u017eius ar smegen\u0173 p\u016blinys. Pyktis juk yra jausmas, kai ka\u017ekas vyksta ne pagal m\u016bs\u0173 taisykles. Tai, kaip gali pykti, jeigu esi, pvz.: koks ubagas valstietis, ant ko tu neva pyksti, kai taisykl\u0117s ne tavo valioje? Tu negali pykti, jei pyksta, tai \u010dia tau smegenys nesveikos. Na, tikriausiai valstie\u010diai tiek insult\u0173 (apopleksij\u0173, kaip tada jas vadino) netur\u0117jo ne tod\u0117l, kad nepyko, o tod\u0117l, kad netur\u0117jo i\u0161 ko pavalgyti, kad u\u017ekilt\u0173 cholesterolis ir kada tinginiauti, kad nutukt\u0173. Kiek ten gaudavo alkoholio, tai gal ir pasigerdavo, bet neb\u016bdavo kaip auk\u0161tuomen\u0117, kuri g\u0117r\u0117 tiek, kiek gal\u0117jo, o ne kiek tur\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

XIX a. prad\u017eioje humoralin\u0119 teorij\u0105 \u0117m\u0117 keisti solidesn\u0117s solidizmo teorijos – jis toks mechani\u0161kesnis, \u017emogus serga, nes jo k\u016bne ka\u017ekas konkre\u010diai negerai, pvz.: spaud\u017eia auglys. ~67 pknygos puslapyje apra\u0161omas \u012fdomus atvejis apie 38 met\u0173 vyra\u0105, kuris numir\u0117 neva nuo kalt\u016bno – anas jam at\u0117m\u0117 koj\u0173 j\u0117g\u0105 ir susilaik\u0117 \u0161lapimas, o kai skrod\u0117, tai rastas „auglys” ties L4-L5 juosmens „kremzle”. \u012edomu, kad randa<\/strong> skrodimo metu augl\u012f, gal i\u0161var\u017e\u0105 (galima mirti ir nuo skausmo), bet vis tiek sugalvoja, kad kaltas kalt\u016bnas. Tam kalt\u016bnui tikriausiai buvo labai lengva nura\u0161yti ligas – jei ne\u017einai kas pacientui yra ir kaip gydyti, bet pacientas nevalyvas, radai dred\u0105 ir i\u0161 karto – KALT\u016aNAS. Dar gal\u0117jai sugalvoti, kad jam latentinis kalt\u016bnas<\/em>. Tik\u0117tina, kad silpstantis ir vargstantis \u017emogus, jei niekas jam nepad\u0117s, su laiku aptur\u0117s suvel\u012f plakuose, tai tipo tada pasakysi, kad tas suvelys \u012frodo, kas \u010dia buvo. Pana\u0161iai kaip sovietai dar\u0117 su latentine schizofrenija (nors rusai i\u0161 grai\u0161kikos sh padar\u0117 \u0161, tai galima sakyti, kad kai visas pasaulis gydo shiz\u0105, jie gydo \u0161yz\u0105) – diagnozuoti, skiri vaistus, vaistai duoda \u0161alutin\u012f poveik\u012f, o t\u0105 poveik\u012f \u012fvertinti kaip ligos simptomus, nuo kurios gydei ir daugiau vaist\u0173 skiri. <\/p>\n\n\n\n

Apra\u0161oma ir kaip sek\u0117si smegen\u0173 „organ\u0173” id\u0117jom – kaip dabar patikslinama visokiais smegen\u0173 funkciniais rezonanso ir pana\u0161iais tyrimais kuri smegen\u0173 dalis k\u0105 daro, tai pa\u010dioje prad\u017eioje pasteb\u0117jimai apie tai buvo kil\u0119 tiesiog i\u0161 klinikini\u0173 atvej\u0173, kad smegen\u012f sudrask\u0117 ten, tai nedaro to, ane ten, tai kito. 1795-1796 metais Gallio organologijos mokslu remdamasis Andriejus Sniedeckis apra\u0161\u0117 28 smegen\u0173 organus (106 psl), i\u0161skirdamas tokius \u012fdomius, kaip gyvenimo j\u0117gos (organ mocy \u017cycia) ir priri\u0161an\u010dio<\/strong> prie gyvenimo (organ przywi\u0105zania do \u017cycia). <\/p>\n\n\n\n

WOW! <\/p>\n\n\n\n

Smegen\u0173 dalis tur\u0117ti j\u0117g\u0173 gyventi ir smegen\u0173 dalis nor\u0117ti gyventi! Dar buvo surad\u0119s i\u0161tvirkimo organ\u0105 (organ lubie\u017cno\u015bci) – va, koks jis didelis pas nimfomanes ir visokius baland\u017eius, po to persigalvojo ir nusprend\u0117, kad \u010dia tiesiog apie dauginim\u0105si dalis. Buvo net chytras gudrus organas, visoki\u0173 intrigant\u0173 turimas. I\u0161 \u0161itos smegen\u0173 id\u0117jos kilo mintis, kad smegenys formuoja visokius gumbus ir veido bruo\u017eus, gali juos i\u0161nagrin\u0117ti, apskai\u010diuoti ir ten pasidaryti i\u0161vad\u0105, kad va, geras matematikas kas ar ten labai i\u0161tikimas. Kiek tame tiesos galima spr\u0119sti i\u0161 to, kad visokie technologij\u0173 mil\u017einai vis dar m\u016bs\u0173 kaukoli\u0173 neskanuoja, o visaip kaip vilioja mus maigyti laikus ir g\u016bglinti dalykus, kad ka\u017ek\u0105 perprast\u0173 \u010dia. <\/p>\n\n\n\n

Apie Sniadeckius knygoje daug, kaip jie galvojo ir k\u0105 sugalvojo. Pvz.: kad Janas Sniadeckis sum\u0105st\u0117, kad sen\u0173 \u017emoni\u0173 atminties sutrikimus gali lemti ne tik nerv\u0173 veiklos nusilpimas, bet ir jutimo organ\u0173 sutrikimas. Reikia tur\u0117ti omenyje, kad tais laikas sen\u0173 \u017emoni\u0173, kaip pacient\u0173, t\u016blas gydytojas tur\u0117jo daug ma\u017eiau, nei gali tur\u0117ti dabar ir da\u017enai bet kas, kas vykdavo senatv\u0117je, jau b\u016bdavo laikoma norma, pvz.: tai, k\u0105 dabar laikytum\u0117m patologine, t.y. ligos, demencija. <\/p>\n\n\n\n

Tyrin\u0117jo ir moteris, kurias i\u0161tikdavo eklampsija ar kiti neurologiniai simptomai d\u0117l n\u0117\u0161tumo komplikacij\u0173 (171 psl):<\/p>\n\n\n\n

„Karolina N., ma\u017edaug 40 m. am\u017eiaus moteris, jau penkt\u0105kart n\u0117\u0161\u010dia, tvirta ir gerai sud\u0117ta, juodaplauk\u0117, patinusio, paraudusio veido, nepiktnaud\u017eiaujanti alkoholiniais g\u0117rimais, n\u0117\u0161tumo, kurio metu sunkiomis ligomis nesirgo, pabaigoje, gimdymo skausm\u0173 suimta, 1822 m. at\u0117jo \u012f VU Aku\u0161erijos klinik\u0105, sk\u0173sdamasi stipriu nuovargiu ir \u016b\u017eimu ausyse”.<\/p>\n\n\n\n

Tada, pagal tuometin\u0119 logik\u0105, jai nuleido kraujo i\u0161 kojos venos ir ligon\u0117 „su visa reikiama pagalba lengviausiai pagimd\u0117”. Bet, po bamabagysl\u0117s perri\u0161imo pasirei\u0161k\u0117 konvulsijos. Tai v\u0117l jai nuleido kraujo. I\u0161miegojo, pary\u010diais buvo naujas priepuolis, tai v\u0117l nuleido kraujo. Kit\u0105 dien\u0105 galv\u0105 toliau skaud\u0117jo, o ir pieno dar nebuvo, tai u\u017ed\u0117jo 18 d\u0117li\u0173 ir 12 tauri\u0173 su odo \u012fbr\u0117\u017eimais (du b\u016bdai nuleisti kraujui) ir dav\u0117 gyvsidabrio druskos, kad dar ir imt\u0173 viduriuoti. Kadangi pacient\u0117s b\u016bkl\u0117 neger\u0117jo – tai dav\u0117 kitokio paskui gyvsidabrio. Po tokio gydymo tre\u010di\u0105 dien\u0105 pacientei atsirado pienas (ir \u0161iaip jis da\u017enai atsiranda tik kelint\u0105 dien\u0105 po gimdymo), o a\u0161tunt\u0105 dien\u0105, kaip knygos autor\u0117 ra\u0161o „belieka pasid\u017eiaugti, kad, nepaisant skirto gydymo, moteris liko gyva<\/strong><\/em>„, i\u0161leista namo. <\/p>\n\n\n\n

Pabaigai – ne apie Vilni\u0173, bet i\u0161 knygos linksma detal\u0117, kad net ir anks\u010diau gydytojai kent\u0117jo nuo vaist\u0173 ir nelabai vaist\u0173 platintoj\u0173 (307 psl):<\/p>\n\n\n\n

„Prof. Johannas Peteris Frankas, 1805 m. prad\u0117j\u0119s dirbti Sankt Peterburge, susilauk\u0117 komercinio pasi\u016blymo i\u0161 vieno vyno pirklio: „Pone, mieste gyvenantys angl\u0173 gydytojai visuomet rekomenduoja savo ligoniams Madeiros vyn\u0105. Vokie\u010diai visi kaip vienas pataria gerti reinvyn\u012f. Ar nepasi\u016blytum\u0117te savo ligoniams vengri\u0161kojo?” Ta\u010diau profesorius tokio bendradarbiavimo atsisak\u0117.”<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Knyg\u0105 i\u0161leido leidykla „Lapas„. Kai gavau, tai perskai\u010diau per dvi dienas. Neapsakomai d\u017eiaugsmo ir did\u012f malonum\u0105, man atne\u0161\u0117 vien laikyti tok\u012f veikal\u0105. Ne tik lietuvi\u0173 autoriaus, gydytojo, darbas apie medicinos istorij\u0105, bet dar apie Vilni\u0173, miest\u0105, kuriame a\u0161 gyvenu, kuriame mokiausi. Vietas, kurias galima vis dar paliesti, \u017emones, iki kuri\u0173 dalis mano sutikt\u0173 \u017emoni\u0173 gali … Toliau skaityti „KNYGA: Egl\u0117 Sakalauskait\u0117-Juodeikien\u0117 \u201ePami\u0161imas ir epilepsija pa\u016bm\u0117ja \u0161vie\u010diant m\u0117nesienai\u201c. Nerv\u0173 ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pus\u0117je”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[69,96,78,121,115,95,94,68,117,81,83,122,131,104,103,124,129,128,130,102,82,99,79,86,77,93,127,100,101,55,60,62,61,58,56,80,120,89,108,70,75,76,63,65,59,72,74,73,98,97,119,66,67,87,85,111,114,112,113,110,90,106,91,118,105,116,109,88,107,92,84,123,126,125,64,57,71],"class_list":["post-76","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","tag-pamisimas-ir-epilepsija-paumeja-svieciant-menesienai-nervu-ligos-vilniuje-xix-a-pirmoje-puseje","tag-antoska","tag-apopleksija","tag-deles","tag-demencija","tag-dredai","tag-dredas","tag-egle-sakalauskaite-juodeikiene","tag-eklampsija","tag-flebotomija","tag-galvos-smegenys","tag-gydymas-delemis","tag-gydymas-gyvsidabriu","tag-gydymas-magnetiniu-lauku","tag-gydymas-magnetu","tag-gydymas-tauremis","tag-gyvsidabrio-druska","tag-gyvsidabris","tag-gyvsidabris-medicinoje","tag-hipokratas","tag-humane-nobilissimum-organon","tag-humoraline-teorija","tag-insultas","tag-isvarza","tag-kaltunas","tag-kaltuno-nukirpimas","tag-karolina-n","tag-keturi-humorai","tag-keturi-skysciai","tag-knyga","tag-knyga-apie-medicina","tag-knyga-apie-medicinos-istorija","tag-knyga-apie-neurologija","tag-knyga-melynu-virseliu","tag-knygos-apzvalga","tag-kraujo-nuleidimas","tag-kresulys-nestumo-metu","tag-labai-skauda","tag-latentine-schizofrenija","tag-leidykla-lapas","tag-lunatikas","tag-lunatizmas","tag-medicinos-istorija","tag-medicinos-istorija-lietuvoje","tag-melyna","tag-menesiena","tag-menulio-sviesa","tag-menulis","tag-mesmeris","tag-mesmerizmas","tag-nestumas","tag-neurologas","tag-neurologija","tag-nugaros-isvarza","tag-nugaros-smegenys","tag-oranon","tag-organ-lubieznosci","tag-organ-mocy-zycia","tag-organ-przywiazania-do-zycia","tag-organai","tag-passionis-stirps","tag-placebo","tag-plica-polonica","tag-preekalmpsija","tag-psichosomatika","tag-senatve","tag-sizofrenija","tag-smegenu-isvarza","tag-solidizmas","tag-susivele-plaukai","tag-svarbiausias-organas","tag-taures","tag-taures-su-ibrezimais","tag-tauriu-uzdejimas","tag-vilniaus-istorija","tag-vilniaus-muziejus","tag-xix-amzius"],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/76","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=76"}],"version-history":[{"count":5,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/76\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":83,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/76\/revisions\/83"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=76"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=76"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=76"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}