Po pus\u0117s met\u0173 suskai\u010diavo kaip \u010dia joms sek\u0117si. Tai grup\u0117je, kuri kavos neg\u0117r\u0117 visai PV pasikartojo 64%, o, kuri g\u0117r\u0117 – 47%. Skirtumas gana reik\u0161mingas!<\/p>\n\n\n\n
Tyrimas gana smagus, norin\u010di\u0173j\u0173 jame dalyvauti buvo vir\u0161 1700, bet atmet\u0117 tuos, kuriems pvz.: ritmas apsikritai sutrik\u0119s pirm\u0105 kart\u0105 gyvenime, ar, kuriem nepavyksta ritmo atstatyti (tuomet gi negali skai\u010diuoti pasikartoja ar nepasikartoja sutrikimas). Norisi apsaugoti pacient\u0105 nuo kartotin\u0173<\/strong> kardioversij\u0173. Vidutinis \u012f tyrim\u0105 \u012ftraukt\u0173j\u0173 am\u017eius buvo 69 metai. <\/p>\n\n\n\n Toks ma\u017eas tyrimukas, daug \u010dia jame prie ko galima kabintis (ir sugalvoti kitoki\u0173 tyrim\u0173), bet, nu, tikrai labai smagus! Jame pa\u010diame diskutuojama kaip \u010dia taip kava gal\u0117t\u0173 veikti. \u0160iaip tarp jau sergan\u010di\u0173 \u0161irdies ligomis rasite daugiau kavos nem\u0117gstan\u010di\u0173 asmen\u0173, nei tarp pam\u0117gusi\u0173 d\u0117l g\u0117rimo jie v\u0117liau susirgs. Senas anekdotas yra apie tai, kad t\u0105 lemia, tai, jog pirmieji, ypa\u010d su PV, m\u0117gsta „tauresnius g\u0117rimus”. \u0160iame tyrime min\u010di\u0173 irgi yra apie tai, kad, kadangi visko nei\u0161gersi, tai gal geriant daugiau kavos, ma\u017eiau ko blogesnio i\u0161gersi…<\/p>\n\n\n\n Bet, visgi, grei\u010diausiai kava blokuoja A1<\/sub>\u00a0and A2a<\/sub>\u00a0adenozino receptorius. Buiti\u0161kai kalbant – trumpina laisv\u0105 laik\u0105 tarp \u0161irdies susitraukim\u0173, per kuriuos ektopiniai ritmo \u017eidiniai gali susp\u0117ti pakelti galv\u0105. Hm. Nelabai ai\u0161kiau… Vn\u017e – sveikai plakanti \u0161irdis yra budri \u0161irdis! Galb\u016bt kava veikia ir kaip diuretikas, o juk „\u0161lapim\u0105 varantys vaistai”, kuriuos gydytojai taip m\u0117gsta ki\u0161ti, b\u016bna vieni pirm\u0173j\u0173 numetam\u0173 vartoti. Taip pat kava pasi\u017eymi antiu\u017edegiminiu poveikiu, o kalb\u0117ti apie \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sveikat\u0105 ir nekalb\u0117ti apie u\u017edegim\u0105 yra pana\u0161u, kaip kalb\u0117ti apie led\u0105 nekalbant apie \u0161alt\u012f. Negalima atmesti ir to, kad „prig\u0117rus kavos” atsiranda j\u0117g\u0173 dar ka\u017ek\u0105 veikti – pvz.: daugiau vaik\u0161\u010dioti, tai gal vaik\u0161\u010diojimas padeda labiau, nei kava. <\/p>\n\n\n\n Nuoroda \u012f tyrim\u0105 – https:\/\/jamanetwork.com\/journals\/jama\/fullarticle\/2841253<\/a><\/p>\n\n\n\n Jau\u010diu b\u016btinyb\u0119 priminti, kad tokie tyrimai yra pirmiausiai apie koreliacij\u0105, ne kauzacij\u0105, t.y. randami sutapimai, o ne \u012frodomi prie\u017eastingumai. Tai neu\u017etenka tik to pasakyti „kavyt\u0119 gerti sveika” (jeigu dar nekilo min\u010di\u0173 taip nesakyti i\u0161 diskusijos dalies, kaip ta gal\u0117t\u0173 ar negal\u0117t\u0173 veikti).<\/p>\n\n\n\n Dabar mano socialini\u0173 tinkl\u0173 burbule labai pla\u010diai aptarin\u0117jamas straipsnis apie melatonin\u0105 ir \u0161irdies nepakankamum\u0105 – jo i\u0161vados gana gr\u0117smingos – kad ilgalaikins melatonino maisto papild\u0173 vartojimas yra susij\u0119s su 89% didesne \u0161irdies nepakankumumo rizika, trigubai da\u017enesne hospitalizacija d\u0117l \u0161irdies nepakankamumo, ir dvigubai da\u017enesniu mirtingumu d\u0117l bet koki\u0173<\/strong> prie\u017eas\u010di\u0173 per 5 metus. Dieve, Dieve. U\u017edraust melatonin\u0105?<\/p>\n\n\n\n Straipnis, apie kur\u012f kalbu, \u010dia – https:\/\/www.ahajournals.org\/doi\/10.1161\/circ.152.suppl_3.4371606<\/a><\/p>\n\n\n\n \u0160irdis, kaip organas, yra labai \u012fdomiai sustor\u0117jusi, susisukusi ir suaugusi kraujagysl\u0117. Jos plakimas evoliuci\u0161kai yra atsirad\u0119s i\u0161 tos pulsacijos, kuri\u0105 turi visos kraujagysl\u0117s, bet jose jis yra ramus ir \u0161velnus, tokia eleganti\u0161ka banga b\u0117ganti vamzdeliu. Pa\u010dioje \u0161irdyje yra nuosava nervin\u0117 posistem\u0117, „laid\u017eioji sistema”, kuri garantuoja nuo\u017emiai tikslaus ir galingo sutraukimo ritm\u0105, greit\u012f, j\u0117g\u0105, ir, kas \u012fstabiausi\u0105, pauz\u0119 tarp atskir\u0173 \u0161irdies ertmi\u0173 susitraukim\u0173 klampiam kraujui sutek\u0117ti. Kraujas yra audinys, \u010dia tik m\u016bs\u0173 kult\u016brin\u0117 id\u0117ja laikyti j\u012f skys\u010diu.<\/p>\n\n\n\n Ka\u017ekaip medicinos studijos gana gerai \u012fkala, kad cirkadinio ritmo sutrikdymai kenkia \u0161irdies sveikatai, bet ne tiek daug akcentuojama, kad \u0161irdies ligos gali lygiai taip pat sutrikdyti cirkadin\u012f ritm\u0105. <\/p>\n\n\n\n Melatoninas, pats i\u0161 sav\u0119s, yra kardioprotektorius. Gerai miegoti yra gerai \u0161irdutei. I\u0161gertas malatoninas neveikia smegen\u0173 ir \u0161irdies taip pat, kaip nat\u016braliai pasigamin\u0119s miego metu, jis daugiausia veikia \u017earnyne. J\u012f gamina ne tik smegenys. Tokiais maisto papildais mes gydome pirmiausiai nerv\u0105 klajokl\u012f.<\/p>\n\n\n\n Toks \u012fdomus jo pavadinimas, i\u0161 to, kad j\u012f atrad\u0119 anatomai pasteb\u0117jo, kad eina jis „visur”.<\/p>\n\n\n\n Fainas nervas. Sako jis labiausiai ilgisi „tre\u010diosios akies”, kurie pad\u0117davo su to melatonino gamyba, bet, kurios garbintojai dvasiniame lygmenyje, rodosi, labai ugdo savo \u0161\u012f nerv\u0105 per visokias meditacijas ir \u012fdomesni\u0173 dalyk\u0173 valgym\u0105, gars\u0173 klausym\u0105 ir pana\u0161iai.<\/p>\n\n\n\n Tai va. Jei \u0161irdis serga – ji gali sukelti nemig\u0105 per nervo klajoklio ir smegen\u0173 ry\u0161io sutrikdym\u0105. Nervo klajokio darbo palengvinimas \u010dia gali palengvinti nemig\u0105. Bet to darbo palengvinimo siejimas su prie\u017eastimi, kod\u0117l to apskirai reikia, yra ry\u0161ys, ne prie\u017eastis. Daug \u017emoni\u0173 d\u0117l to paties geria „chanachus” trupinin\u0117m doz\u0117m, o kartais spauda apie juos ra\u0161o taip pat, kurie juos geria saujomis (ir net nebe jomis). <\/p>\n\n\n\n Ir, kai kardiologai savo rekomendacijos vaistus ra\u0161o tik prie tre\u010dio-ketvirto punkto, prie\u0161 tai ra\u0161ydami sport\u0105, maist\u0105, ner\u016bkym\u0105, mieg\u0105 ir pana\u0161iai, tai jie taip ra\u0161o ne tod\u0117l, kad nor\u0117t\u0173 Jus apsaugoti nuo „chemijos”, o tod\u0117l, kad joks namas nepasistato tik suvertus cement\u0105 ir plytas \u012f kr\u016bv\u0105. \u0160irdis yra funkcinis organas, ji egzistuoja judesyje, ji egzistuoja nervin\u0117s, endokrinin\u0117s, imunin\u0117s ir kit\u0173 sistem\u0173 ry\u0161yje, ji k\u016bno dalis.\u00a0 Kai kardiologas \u0161ypsosi, tai jis t\u0105 daro ne tod\u0117l, kad labai laimingas, nes gerai u\u017edirba, o tod\u0117l, kad, jei n\u0117ra prie\u017eas\u010di\u0173 verkti, tai n\u0117ra prasm\u0117s ir nei\u0161naudoti progos savo k\u016bnui priminti, kad viskas pakankamai gerai neplanuoti mirties.<\/p>\n\n\n\n Kalbant apie \u0161ird\u012f ir mirt\u012f, tai naujam Guillermo del Toro fime „Frankenstein” yra nuostabi scena b\u016btent apie \u0161irdies nervus ir j\u0173 ry\u0161\u012f su smegenimis. <\/p>\n\n\n\n \u017di\u016br\u0117dama film\u0105 prisiminiau kit\u0105 „senovin\u012f” neurologin\u012f dalyk\u0105 – Jean Nageotte k\u016bnelius. Apra\u0161yti prie\u0161 daugiau nei 100 met\u0173. Technin\u0117ms galimyb\u0117ms ger\u0117jant ir atsiradus \u012frankiams visk\u0105 ap\u017ei\u016brin\u0117ti, lyginti norm\u0105 ir patologij\u0105, J. Nagoette pasteb\u0117jo, kad hiperglikemij\u0105 patyrusi\u0173 triu\u0161iuk\u0173 sensoriniai, t.y. jau\u010diantys, neuronai sunyksta, o j\u0173 paliktose tu\u0161\u010diose vietose suve\u0161i glija – neuronus supan\u010dios ir juos palaikan\u010dios specializuotos l\u0105stel\u0117s. Pats neuronas negali daugintis – nors gali augti ir ataugti i\u0161 likusio savo gyvo centro, gali atsirasti i\u0161 specializuot\u0173 atsargini\u0173 l\u0105steli\u0173. Neuronai yra karali\u0161kiausios l\u0105stel\u0117s. O glija… glija yra tikriausiai religingiausios k\u016bno l\u0105stel\u0117s. Jei sugalvos u\u017esiimti inkvizicija, tai bus amen. Bet, jei dirbs gerai ir stropiai, tai gulsis kry\u017eiumi apsaugoti neuron\u0105, glostys j\u012f i\u0161 u\u017epakal\u012f nuplaus tiek, kiek reik\u0117s, kad tik jis gal\u0117t\u0173 u\u017esiimti galvojimu ir \u010diatinimu su kitais neuronais. Viena cukrinio diabeto komplikacij\u0173 yra diabetin\u0117 neuropatija – vieni jutimai nyksta, kiti stipr\u0117ja ir, kas blogiausia, kad da\u017enai ima skaud\u0117ti lygioje vietoje, pvz.: degina padus.<\/p>\n\n\n\n Dabar buvo nul\u016b\u017eus E-sveikata, ir jos atnaujinimas daliai pacient\u0173 pridar\u0117 problem\u0173 per tai, kad vartojantys vaistus \u0161iai neuropatijai kontroliuoti vaist\u0173 negavo, nes gydytojai juos i\u0161ra\u0161ydavo tik bendriniu pavadinimu, ma\u017eomis doz\u0117mis, o tie patys vaistai naudojami epilepsijos gydyme da\u017eniausiai b\u016btinai<\/strong>, turi b\u016bti to paties gamintojo – kito gamintojo ta pati doz\u0117, vat netik\u0117tinai veiks stipriau ar silpniau ir bus blogai.<\/p>\n\n\n\n Bet, pala. K\u0105 turi bendro vaistai epilepsijai gydyti ir diabetin\u0117 neuropatija. Juk pirmu atveju turime nekontroliuojamus elektrinius i\u0161lyd\u017eius nerv\u0173 sistemoje, o kitu atveju turime sunykusius neuronus, tai kaip galima gydyti, tai ko n\u0117ra?<\/p>\n\n\n\n Ach.<\/p>\n\n\n\n Bet yra. YRA. JIS GYVAS, kaip \u0161auk\u0117 senuose filmuose apie Franken\u0161tein\u0105, nes tie k\u016bneliai yra ma\u017eai frankei\u0161teniukai. Jau pats Nageotte k\u0117l\u0117 mint\u012f, kad gal pa\u017eeisti nervai bando sugyti augindami „dr\u0105sius pumpur\u0117lius”. Prie\u0161 pusmet\u012f skai\u010diau strapsn\u012f, kuris mane tiesiog su\u017eav\u0117jo ( https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41467-025-59538-z<\/a> , nors, jei nepatinka Guillermo filmai, tai straipsnis tikriausiai irgi nepatiks, sakysite, pffff, kli\u0161i\u0173 rinkinys) apie naujausius radinius \u0161iuose k\u016bneliuose, pasirodo ilg\u0105 laik\u0105 niekas j\u0173 per daug nenagrin\u0117jo, o nenagrin\u0117jo tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s ne triu\u0161iukai, gyv\u0173 taip legvai nepjaustysi, tai teko „prikaupti” med\u017eiagos i\u0161 amputuot\u0173 gal\u016bni\u0173, ir sergan\u010di\u0173 \u012fvairiomis ligomis ir sveik\u0173 asmen\u0173, o tada d\u017eiaugtis, kad dabar mikroskopin\u0117 technika dar gerersn\u0117 ir spalvotesn\u0117! <\/p>\n\n\n\n Tas glomeruliukas-suveliukas n\u0117ra TIK glija u\u017eimta tu\u0161\u010dia vieta, jis n\u0117ra ir TIK ka\u017ekaip bandantis ataugti juntamasis nervas. Tai augantis dalyk\u0117lis, kuris ie\u0161ko ry\u0161io ir kvie\u010diasi pas save ateiti j\u012f i\u0161 aplinkini\u0173 nerv\u0173. Ten yra nauji ry\u0161iai. <\/strong>Tokie, koki\u0173 gamta neplanavo. Kaip akys atsimerkt\u0173 nugaroje, ar visi pir\u0161tai skilt\u0173 \u012f po du. Techni\u0161kai, kaip ir tai, kas k\u016bne vienaip ar kitaip buvo, bet ne tiek, ne taip ir i\u0161 viso, kitos k\u016bno dalys tam nepasiruo\u0161usios, o nepasiruo\u0161us\u0119 pirmiausiai tai smegen\u0173 analizi\u0173 centrai. O dabar pagalvokite, kokiais gra\u017eiais p\u016bkeliniais nervukais yra apsigaubusios visos k\u016bno kraujagysl\u0117s, prisiminkite t\u0105 nervin\u012f \u0161irdies tinklel\u012f… B\u016bna pacientai pasipiktina kaip \u010dia gydytojai sugalvoja, kad jeigu \u017emogus serga cukriniu diabetu, tai jis automati\u0161kai priskiriamas did\u017eiausiai \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikai. O kaip mes patikrinsime kurie nervai pa\u017eeisti, o kurie ne, kiek smegen\u0173 auk\u0161tesni centrai supranta kas vyksta, o kiek haliucionuoja apie tai, kas vyksta? Kol kas dar medicina to nemoka. Kas ten \u017eino, kad dar po 100 met\u0173 jau \u017einosime ir visai kitaip galvosime, gydysime tas pa\u010dias ligas kitais b\u016bdais, o gal dabar esamais b\u016bdais daugiau b\u016bkli\u0173.<\/p>\n\n\n (Straipnis \u010dia – https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41467-025-59538-z<\/a> )<\/p>\n\n\n\n – PS – Omega-3 maisto papild\u0173 \u0161altunis poveikis – kaip tik da\u017enesni prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo epizodai (dargi ir rizikai priklausant nuo doz\u0117s) yra siejami b\u016btent su j\u0173 poveikiu \u012f nerv\u0105 klajokl\u012f.\u00a0 Gamtiniai\u00a0 \u0161altiniai tokio \u0161alutinio poveikio neturi, nes ateina ne kaip tablet\u0117 ir nervas klajoklis turi daugiau k\u0105 veikti, nei b\u016bti tiesiog tu\u0161\u010diai sunervintas. – https:\/\/pubmed.ncbi.nlm.nih.gov\/39617283\/<\/a> <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kad \u017emon\u0117s, kurie geria kav\u0105 re\u010diau patiria \u0161irdies ritmo sutrikimus, dalykas \u017einomas „buiti\u0161kai” jau seniai. Bet kod\u0117l taip yra? Ar tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s jau turintys sveikas \u0161irdis lengviau perne\u0161a kofein\u0105, ar tod\u0117l, kad kofeinas teigiamai veikia \u0161irdies darb\u0105? Prie\u0161 kelias dienas \u012f mano akirat\u012f pateko randomizuotas 200 asmen\u0173 apimties tyrimas, su pacientais, kurie jau buvo … Toliau skaityti „Apie kav\u0105, \u0161ird\u012f ir Franken\u0161tein\u0105”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":698,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[230],"tags":[1201,1197,1198,1204,1206,1210,1207,915,692,1199,1205,1200,1208,1202,1209,1203,1194,1195,1196],"class_list":["post-695","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-medicina","tag-ar-galima-gerti-kava-po-sirdies-ritmo-atstatymo","tag-ar-galima-gerti-kava-prie-sirdies","tag-ar-kava-sveika-sirdziai","tag-cukrinis-diabetas","tag-diabetine-neuropatija","tag-hospitalizacija","tag-kaip-kenkia-aukstas-cukrus","tag-kardiologija","tag-kava","tag-kavos-poveikis-sirdziai","tag-kodel-viska-taip-skauda-po-infarkto","tag-kofeino-poveikis-sirdziai","tag-melatoninas","tag-miokardo-infarktas","tag-mirtingumas","tag-nagoette-kuneliai","tag-priesirdziu-virpejimas","tag-pv","tag-sirdies-ritmo-sutrikimas"],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/695","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=695"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/695\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":701,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/695\/revisions\/701"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/698"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=695"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=695"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=695"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"http:\/\/www.latauskiene.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/image.png\")
<\/figure>\n\n\n\n
\u0160irdies nervin\u0117 sistema turi ry\u0161\u012f su centrine nervine sistema. Va, ta proga radau paveiksliuk\u0105, bet jis labai paprastas, nes ten i\u0161 ties\u0173 yra labai skrodimams efemeri\u0161kas nervinis narvelis aplink \u0161ird\u012f, o galvos smegenys, nors \u010dia nupie\u0161ta pa\u017eym\u0117jus tik pagumbur\u012f (hipotalam\u0105), \u0161ird\u017eiai svarbios visos, kaip ir \u0161irdis smegenim. <\/p>\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/www.latauskiene.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/image-1.png\")
Galvinis nervas, t.y. eina i\u0161 pa\u010di\u0173 galvos smegen\u0173, ne i\u0161 nugaros smegen\u0173. Bet, kad juo daugiau infomacija ateina \u012f galv\u0105, nei i\u0161 jos i\u0161eina. Mirties knygose, kuriose m\u016bs\u0173 gen\u0173 istorijos siekia pirmuosius stuburinius padar\u0117lius, tur\u0117jusius tik burnyt\u0119 ryti ir k\u016bn\u0105-uodeg\u0105, t\u0105 burnai prie maisto priplaukti, \u0161itas nervas glamon\u0117jo kiekvien\u0105 \u017eiaun\u0173 lankel\u012f ir patogiai gul\u0117jo primityvios ir paprastos \u0161irdel\u0117s linkio guolyje. Akyt\u0117s, kurios geb\u0117jo skirti tik \u0161vies\u0105 nuo tamsos. \u017diaunyt\u0117s, kuriose kraujagysl\u0117s susitraukia ar i\u0161siple\u010dia priklausomai nuo vandens temperat\u016bros ir deguonies koncentracijos. \u0160irdut\u0117, kuri dar yra pana\u0161esn\u0117 \u012f vamzdel\u012f, dar tik atsiranda b\u016bsimos vir\u0161\u016bn\u0117s k\u016bgis, bet jau turi prisitaikyti prie to, kad kartais turi plakti smarkiau, kartais silpniau. Skrandukas, kuriame atsid\u016br\u0119s maistelis juk lemia ne tik vir\u0161kinimo poreik\u012f, bet ir tempia \u017eemyn, yra papildomas svoris plaukimui, o plaukimas b\u016btinas kv\u0117pavimui. UFFF. Kiek visko daug tai ma\u017eai galvytei suprasti, kaip gerai, kad toks nervas yra, kuris visk\u0105 siekia, kur viskas kol kas dar taip arti vienas kito, \u010dia pat, yra tik galva, \u010dia pat pilvelis ir uodega.
Kas gal\u0117jo pagalvoti, kad nor\u0117sime ka\u017eko daugiau, nei tik pavalgyti, auginsim\u0117s pelekus, kojas ten po to visokias. Nors, kai evoliucija sugalvojo gimd\u0105 ir placentas, rodosi \u0161itas nervas pasak\u0117 „nu jau ne, \u0160ITIE, tai tegul patys kalbasi su galva”.<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/www.latauskiene.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/image-2-1024x553.png\")
<\/figure>\n\n\n\n
Tai va, tuose Nagotte k\u016bneliuose, tu\u0161\u010dioje buvusi\u0173 neuron\u0173 u\u017eimtoje vietoje, auganti glija susipina \u012f savoti\u0161kus burbuliukus, kurie optini\u0173 mikroskop\u0173 preparatuose kitaip nusida\u017eydavo ir matydavosi.<\/p>\n\n\n\n
Tai, kas anks\u010diau jaut\u0117sti tik, pvz.: kaip spaudimas, dabar ima jaustis, kaip skausmas d\u0117l \u0161ito „trumpo sujungimo”. Pana\u0161i\u0173 pakitim\u0173 galima rasti sergantiems fibromialgija. Tai gali paai\u0161kinti kod\u0117l generalizuoto nerimo sutrikimo atvejais pacientai taip „pra\u017ei\u016bri” ir nesiskund\u017eia neuropatija, nors jau b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 gauti gydym\u0105. Ir \u0161itam dalykui net nereikia ka\u017eko labai baisaus – Nageotte „pasigamindavo” savo triu\u0161iuk\u0173 su vienkartiniu j\u0173 apnuodijimu cukrumi. Galite patirti, pvz.: miokardo infark\u0105, kurio pasekoje gali trumpam, bet labai smarkiai \u0161oktelti „cukrus” ir po to niekas iki galo nepaai\u0161kins, bet tai o kod\u0117l po stentavimo toliau VISK\u0104 skauda?…<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/www.latauskiene.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/image-3-1024x268.png\")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n