{"id":590,"date":"2025-08-09T05:03:07","date_gmt":"2025-08-09T05:03:07","guid":{"rendered":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=590"},"modified":"2025-08-10T16:41:47","modified_gmt":"2025-08-10T16:41:47","slug":"sakniagalviai","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=590","title":{"rendered":"\u0160akniagalviai"},"content":{"rendered":"\n
\"N\u0117ra<\/figure>\n\n\n\n

\u0160akniagalviai (Rhizocephala) yra tokie \u016bsakojai nariuotakojai, kurie evoliucionavo \u012f ypating\u0105 parazitizmo form\u0105. \u016asakojai angli\u0161kai vadinami „barnacles” – \u010dia visi tie keisti dalyk\u0117liai, pana\u0161\u0173s \u012f ma\u017eus vulkaniukus, kuriais b\u016bna apaug\u0119 banginiai ar laiv\u0173 dugnai. Taip, ten gyv\u016bn\u0117liai, artimesti bitut\u0117ms, nei sraig\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

\u0160akniagalviai turi ypatingai ry\u0161k\u0173 seksualin\u0117 dimorfizm\u0105, t.y. skirtum\u0105 tarp to, kaip atrodo patel\u0117s ir patin\u0117liai.<\/p>\n\n\n\n

Pateli\u0173 lerv\u0173 stadija, palyginti su kitais nariuotakojais, yra ypatingai menka, prakti\u0161kai ten vienos antenul\u0117s su vermigonu (tiesiog l\u0105steli\u0173 mase \u0161alia j\u0173). Antenul\u0117s suranda kit\u0105 nariuotakoj\u012f ir \u012flenda tarp ko egzoskeleto ply\u0161eli\u0173. Dekapodiniams krabams, kaip pvz.: krabui atsiskyr\u0117liui, tai visai riesta, nes jo pus\u0117 k\u016bno i\u0161 viso neturi egzoskeleto, tai juos ypa\u010d lengva u\u017epulti. Antenul\u0117s prikimba prie aukos odos, padaro skylut\u0119 ir vermigonas persirita \u012f kito nariuotakojo limfin\u0117s sistemos kanalus. Juose ima daugintis. \u012e k\u0105 ten dauginasi, tai vadima tiesiog interna (vidumi), nes neauga pagal toki\u0105 logik\u0105, kaip augtum\u0117me mes i\u0161 embriono. Tiesiog auga. Prakti\u0161kai vien tik \u012f kiau\u0161ides. \u0160akniagalvi\u0173 patin\u0117liai irgi keliauja kaip redukuotos lervos, bet \u012fsiskverb\u0119 \u012f aukos k\u016bn\u0105 jie neauga \u012f niek\u0105, o \u012f toliau dar \u012flenda \u012f patel\u0119, kur dar labiau sunykst ir lieka tik kaip spermatozoidus gaminantis audinys. TIK TIEK. Tik tiek. Nei smegen\u0173, nei penio. Nieko. Tik seklid\u0117s, tiksliau tik tas audinys, kuris s\u0117klid\u0117se dauginasi. Viskas.<\/p>\n\n\n\n

Vienos \u0161akniagalvi\u0173 r\u016b\u0161ys leid\u017eia savyje imunologi\u0161kai tik vien\u0105 patin\u0117l\u012f taip gyventi, kitos ir daugiau. Kai kurios r\u016b\u0161ys aukos k\u016bne gali veisti kitus \u0161akniagalvius – parazito vaiku\u010diai gimsta be lervos stadijos, tik kaip ma\u017ei suaug\u0119 individai ir dar grei\u010diau uzurpuoja limfagysles, kas labai \u012fdomu. \u0160akniagalvi\u0173 lytis \u0161iaip labiau nuspr\u0119sta aplinkos, nei genetikos. Realiai galioja – stipriosios ir silpnosios lyties principas pas juos. Jei radai u\u017e save didesn\u012f \u0161akniagalv\u012f, ok…. teks b\u016bti juo jam.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat, i\u0161skirdamas chemines med\u017eiagas ir tiesiogiai liesdamasis su aukos nervine sistema, \u0161akniagalvis padaro taip, kad aukos k\u016bnas nustoja pats gaminti lytines l\u0105steles ir jam sunyksta jo kiau\u0161id\u0117s ir s\u0117klid\u0117s, realiai nu\u017ei\u016bva lyties organai. Parazitui u\u017eaugus ir subrendus, audiniai i\u0161or\u0117je suformuoja savoti\u0161k\u0105 kabant\u012f mai\u0161el\u012f, kuriame susikaupia \u0161akniagalvio kiau\u0161in\u0117liai ir auka juo r\u016bpinasi tarsi savo paties kiau\u0161in\u0117liais, saugo, kol jie br\u0119sta. Jeigu auka buvo patinu – ne b\u0117da, \u0161akniagalvio i\u0161skirti hormonai pakei\u010dia elges\u012f, kad r\u016bpint\u0173si, kaip patel\u0117. Krabas ar krevet\u0117 nebesineria, nebeauga, visos tam gal\u0117jusios b\u016bti skirtos maisto med\u017eiagos keliauja \u0161akniagalviui ir jo vaikams. U\u017eaugusi \u0161ita \u0161ankiagalvio dalis po to tiesiog padaro popt ir nukrenta nuo krabo.<\/p>\n\n\n\n

Nors radandama labai daug \u0161akniagalvi\u0173, bet n\u0117ra randama j\u0173 fosilij\u0173 – tiek pa\u010di\u0173, tiek jais sirgusi\u0173 nariuotakoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Paveikslukas i\u0161 internet\u0173 – tas gelvas dalykas, kuris atrodo „lenda” i\u0161 krabo pilvo yra \u0161akniagalvis, did\u017eiojo jo dalis yra krabo viduje jo limfagysl\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

PS – \u017emogaus \u0161itie negali u\u017epulti. Bet \u017emog\u0173 gali u\u017epulti, per uodos plintanti, filiarija – tokia kirm\u0117lyt\u0117. Na, visa kirm\u0117l\u0117, kai jau u\u017eauga. Sukelia dramblialig\u0119. O, kas pult\u0173 ir krabus ir mus, tai galima susirgti drakunkulioz\u0119 (suvalgius sergant\u012f nariuotakoj\u012f, kad ir mikroskopin\u012f) – irgi kirm\u0117l\u0117, legenda byloja, kad nuo jos gydymo ir atsirado Asklepijaus lazdos, kaip medicinos simbolio, vaizdas, kadangi ji traukiama l\u0117tai vyniojant j\u0105 ant pagaliuko ir b\u016btinai, kad likt\u0173 gyva ir nemirt\u0173 k\u016bne. Simbolis daug senesnis, nei Asklepijaus vardas. \u0160ie ir dauguma pana\u0161i\u0173 parazit\u0173 Lietuvoje kol kas mums neaktual\u016bs, bet klimatui kei\u010diantis gali paplisti.<\/p>\n\n\n\n

PPS – straipsnis su gra\u017eiomis rekonstrukcijomis kaip \u0161akniagalviai atrodo aukos viduje.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160akniagalviai (Rhizocephala) yra tokie \u016bsakojai nariuotakojai, kurie evoliucionavo \u012f ypating\u0105 parazitizmo form\u0105. \u016asakojai angli\u0161kai vadinami „barnacles” – \u010dia visi tie keisti dalyk\u0117liai, pana\u0161\u0173s \u012f ma\u017eus vulkaniukus, kuriais b\u016bna apaug\u0119 banginiai ar laiv\u0173 dugnai. Taip, ten gyv\u016bn\u0117liai, artimesti bitut\u0117ms, nei sraig\u0117ms. \u0160akniagalviai turi ypatingai ry\u0161k\u0173 seksualin\u0117 dimorfizm\u0105, t.y. skirtum\u0105 tarp to, kaip atrodo patel\u0117s ir patin\u0117liai. … Toliau skaityti „\u0160akniagalviai”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1026],"tags":[1045,1049,1046,1048,1037,1038,1040,1047,1025,1035,1039,1036,1044,1041,1034,1033,1043,1042,1030,1028,1027,1032,1031],"class_list":["post-590","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-biologija","tag-dekapodas","tag-drakunkulioze","tag-egzoskeletas","tag-filiarija","tag-idomus-parazitai","tag-idomus-parazitas","tag-kas-gyvena-krabu-viduje","tag-kirmele","tag-klimato-kaita","tag-krabas","tag-krabas-atsiskyrelis","tag-krabu-parazitai","tag-lytinis-dauginimasis","tag-lytinis-dimorfizmas","tag-nariuotakojai","tag-nariuotakojis","tag-patele","tag-patinas","tag-rhizocephala","tag-sakniagalviai","tag-sakniagalvis","tag-usakojai","tag-usakojis"],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/590","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=590"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/590\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":592,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/590\/revisions\/592"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=590"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=590"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=590"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}