{"id":478,"date":"2025-04-05T05:20:45","date_gmt":"2025-04-05T05:20:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=478"},"modified":"2025-04-05T05:20:45","modified_gmt":"2025-04-05T05:20:45","slug":"knyga-richard-c-schwartz-nera-blogu-daliu","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=478","title":{"rendered":"Knyga – Richard C. Schwartz „N\u0117ra blog\u0173 dali\u0173”"},"content":{"rendered":"\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

U\u017ed\u0117jau ant vir\u0161elio drakono rutul\u012f, nes labai tiko. „Dragon Ball” labai \u0161eimyninis filmukas, tai labai tinka prie vidin\u0117s \u0161eimos sistemos modelio knygos. Nu ir ne tik tod\u0117l. Nepatiko man tas mopsiukas ant vir\u0161elio.<\/p>\n\n\n\n

Knyga apie psichoterapijos praktik\u0105 priskiriam\u0105 III bangos KET modeliams. Gana populiari, Lietuvoje buvo prie\u0161 kur\u012f laik\u0105 toks suaktyv\u0117jimas jos klausimu, kiek prigijo ar dar prigis, laikas parodys.<\/p>\n\n\n\n

Kaip sako pats pavadinimas, vidin\u0117s \u0161eimos modelis traktuoja, kad \u017emogus turi savo viduje \u0161eiminius ry\u0161ius pats sau savimi. Kaip taip gali b\u016bti? I\u0161 praktin\u0117s pus\u0117s per tai, kad gyvename bendruomen\u0117se, visuomen\u0117se, kurios bando atkartoti m\u016bs\u0173 \u0161eim\u0173 modelius, netgi deklaruoja tai, kad \u0161eima yra valstyb\u0117s pamatas. I\u0161 teorin\u0117s per tai, kad m\u016bs\u0173 smegenyse m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0119 formuoja ne ka\u017ekokia viena vienintel\u0117 dalis, bet atskir\u0173 neuron\u0173 grupi\u0173 visuma ir tos kiekviena grup\u0117, susib\u016brusi anatomi\u0161kai ar funkci\u0161kai tam tikrai veiklai, formuoja atskir\u0105 psichikos proces\u0105.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
(Paveiksliukas i\u0161 \u010dia<\/a>)<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Visi KET’ai priima rib\u0105, kad jie negali pasakyti kas yra \u017emogus. T.y. gali pasakyti tik tiek, kiek t\u0105 gali pasakyti koks pilvo chirurgas. Taip, blu\u017enis yra \u017emoguje, taip, \u017emogaus blu\u017enis yra \u017emogaus blu\u017enis, taip \u017emogus turi blu\u017en\u012f, taip kai kurie \u017emon\u0117s gyvena be blu\u017enies, bet ne, \u017emogus N\u0116RA jo blu\u017enimi. Kalbat apie smegenys ir j\u0173 veikl\u0105 – ar \u012fgimtas polinkis \u012f alkoholizm\u0105 ar \u012fgytas obsesinis kompulsinis sutrikimas, ar net tiesiog ka\u017ekoks atsimnimas ar mintis – visai tai taip pat, yra \u017emogaus, bet n\u0117ra \u017emogumi. <\/p>\n\n\n\n

Tai kas yra \u017emogus? Ar jis vis\u0173 savo dali\u0173 visuma, ar ka\u017ekas daugiau, ka\u017ekas auk\u0161\u010diau u\u017e tai, k\u0105 galime pamatyti, nes \u0161itame fraktale galime pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f j\u012f i\u0161 toliau. O ar gali atskiri \u017emon\u0117s susijung\u0119 \u012f bendr\u0105 vertybin\u012f tiksl\u0105 pasiekti ka\u017eko daugiau, nei tik j\u0173 bendra visuma? Ar tas „ka\u017eks daugiau” gali suteikti konkre\u010diam \u017emogui j\u0117g\u0173 ir gali\u0173, kuri\u0173 jis be to ne\u012fgyt\u0173 (vertybes). Analogi\u0161kai, jei kylam \u012f vir\u0161\u0173, tai leid\u017eiantis \u017eemyn, gal galime rasti tokias pa\u010dias m\u016bs\u0173 vidines dalis, kurias savo vidine \u0161eima vadiname tik d\u0117l to, kad tai nat\u016braliausias terminas taip jas pavadinti, kam \u010dia i\u0161radin\u0117ti visokius id ar ego ir pana\u0161ius terminus, ir jos, jeigu iki \u0161iol mums nepad\u0117jo, tai d\u0117l to, kad joms ta didesnioji dalis, ta vertyb\u0117 (mes), d\u0117l kurios jos visk\u0105 t\u0105 ir daro, nepad\u0117jo tiesiog t\u0173 j\u0117g\u0173 nesuteikdamas.<\/p>\n\n\n\n

Knyga kaltinama perd\u0117t\u0173 neai\u0161kiu dvasingumu. Tokio jau po 2000’\u0173j\u0173 religingumo, kad visi galime rasti Diev\u0105 savo viduje. Na, bent jau t\u0105 Diev\u0105, kuriam n\u0117ra blog\u0173 jo vaik\u0173, n\u0117ra blog\u0173 \u017emoni\u0173, jis visus juos suk\u016br\u0117 ir visi yra sukurti jam. Tai, jeigu mes ka\u017ek\u0105 sukuriame savo viduje, b\u016bkime mylin\u010diais dievais savo pa\u010di\u0173 k\u016briniams. <\/p>\n\n\n\n

\"\"
(Netflixe dabar yra labai gra\u017eus anime „Frieren” – apie santykius. Vienoje serijoje persona\u017eai aptaria pomirtin\u012f gyvenim\u0105, bet ne ie\u0161ko jam \u012frodym\u0173, o prasm\u0117s juo tik\u0117ti ir tik\u0117jim\u0105 juo priima, kaip tik\u0117jim\u0105 vienu i\u0161 savo mirusi\u0173 draug\u0173, t.y. tiki, nes jis tik\u0117jo, per tai – ir sukuria t\u0105 gyvenim\u0105 jam toliau.)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Taip, pvz.: paprasto PTSD atsiminimo biografizavimo techika, kur klasikinis KET si\u016blyt\u0173 apie \u012fvyk\u012f pasakoti tiek, kad smegenys nuvargt\u0173 ir nieko kito nebelikt\u0173, tik priimti, kad buvo, kaip buvo, bet tai, kad tu dabar pasakoji, \u012frodo, jog pasibaig\u0117, viskas, to neb\u0117ra, tai \u010dia atsiranda kita metodika – pasakojant (nes kitaip neprieisime prie galimyb\u0117s neuronams suformuoti nauj\u0173 sinapsi\u0173) nepervargti, BET pasiimti i\u0161 dabar jau per kitur savyje u\u017eaugint\u0105 stipresn\u0119 dal\u012f ir j\u0105 ten atsivedusm, \u012f t\u0105 atsiminim\u0105, pana\u0161iai kaip mamai ar t\u0117\u010diui atb\u0117gus pad\u0117ti, i\u0161sivesti save i\u0161 jo, ir parodyti, kad viskas, dabar ir visada toliau, tu b\u016bsi saugus, a\u0161 pats tuo pasir\u016bpinsiu. Kaip sud\u0117tingai para\u0161iau. Na, PTSD esm\u0117 yra tame, kad smegenyse u\u017egliu\u010dina laiko suvokimas ir baisus atsiminimas lieka nebepavaldus gydan\u010diam laikui. Ar diena, ar 10 met\u0173 po \u012fvykio – jis vis dar \u010dia. <\/p>\n\n\n\n

\u0160iaip V\u0160DM teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 ugdyti atsparum\u0105 PTSD per tai, kad atsirast\u0173 \u017einojimas, jog su dabar nesusidorojomais dalykais garantuotai vis tiek susidorosi ir ne\u012fmanoma, kad b\u016bt\u0173 ka\u017ekas, ko tu nepakeltum, nes pats dalyko suvokimas jau \u012frodyt\u0173, jog jau j\u012f keli \ud83d\ude42 <\/p>\n\n\n\n

Bet pala… Nieko neprimena?<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u010dia taip anks\u010diau toks dalykas nesugalvotas? Gal tiesiog \u0161itus dalykus anks\u010diau visai gerai visi ir darydavo. Skaitant tikrai atsiminiau, kaip labai pana\u0161ius dalykus man pasakodavo kiti vaikai, kaip jiems mok\u0117 t\u0117vai, kaip, pvz.: kaip reikia su savo angelu sargu pakalb\u0117ti ir tiesiog duoti tam sargui kaip nors pad\u0117ti. Arba, pvz.: kaip senas \u017emogus pergyven\u0119s tremt\u012f papasakodavo kaip joje nei\u0161prot\u0117ti, i\u0161gyventi. Kas \u010dia naujo gyvenime pasakyti, kad patekus \u012f pragar\u0105 vienintelis kelia i\u0161 jo yra nesustoti per j\u012f eiti, arba, kokia \u010dia naujiena, kad vis tiek g\u0117ris visada gal\u0173 gale triumfuoja prie\u0161 blog\u012f, jeigu dar netriufavo, rei\u0161kiasi da ne galas. <\/p>\n\n\n\n

Bet, gal ir pa\u010dios \u0161eimos b\u016bdavo didesn\u0117s, kai kurios situacijos da\u017eniau matomos, aptariamos, analizuojamos, \u017emon\u0117s ne tiek juose paliekami vieni. Mes esame labai link\u0119 kaltinti buvusias kartas apie tai, kad jos nekalb\u0117davo, kad sl\u0117pdavo dalykus etc. etc. bet, pasiknisus giliau, da\u017eniausiai pasimato, kad tas kaltinimas skirtas ne praeities \u017emogui, o tam, kuris t\u0105 \u017emog\u0173 nor\u0117jo nugal\u0117ti ir suvaldyti. Pana\u0161iai kaip su kokia Kal\u0117d\u0173 eglute – atrodo, kad \u010dia am\u017einai buv\u0119s dalykas, nors vos kelios kartos atgal ir \u017emogus pasakys, kad \u017eino, jog Kal\u0117dos yra, bet kam tau ta eglut\u0117???<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
(Sapho klausosi Alkajaus. ir n\u0117 vienas nesulind\u0119s \u012f savo telefon\u0105!)<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Ok, gr\u012f\u017etant prie knygos turinio, tai tie vidiniai \u0161eimos nariai gali b\u016bti \u012fvairiai suskirstyti ir metodikos autorius i\u0161skiria kelias j\u0173 grupes:<\/p>\n\n\n\n