{"id":121,"date":"2023-08-17T06:24:10","date_gmt":"2023-08-17T06:24:10","guid":{"rendered":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=121"},"modified":"2023-08-17T06:24:10","modified_gmt":"2023-08-17T06:24:10","slug":"ar-tiesa-kad-ilgai-vartojant-vaistus-nuo-remens-padideja-demencijos-rizika-galbut","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/?p=121","title":{"rendered":"Ar tiesa, kad ilgai vartojant vaistus nuo r\u0117mens padid\u0117ja demencijos rizika? Galb\u016bt."},"content":{"rendered":"\n

\u010cia apra\u0161o kaip rado<\/a>, kad asmenys, kurie kumuliatyviai >4,4 met\u0173 vartoj\u0119 proton\u0173 siurblio inhibitorius (vaistus r\u0117meniui gydyti), tur\u0117jo ir statisti\u0161kai 33% didesn\u0119 demencijos rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117s am\u017eiaus vidurkis buvo 75 metai ir r\u0117muo, kylantis i\u0161 organus kontroliauojan\u010dios nervin\u0117s sistemos nusilpimo, gali i\u0161 ties\u0173 b\u016bti pirmasis demencijos simptomas. Logi\u0161ka – juk kuo jaunesnis pacientas, tuo jo r\u0117men prie\u017eastis da\u017eniau b\u016bna pischosomatin\u0117. Vyriasniame am\u017eiuje vis da\u017eniau galvoja apie organines r\u0117mens prie\u017eastis, bet, jei j\u0173 n\u0117ra? Jeigu tradicin\u0117s psichosomatin\u0117s ligos modelyje autonomin\u0117 nerv\u0173 sistema da\u017enai mokosi funkci\u0161kai per stipriai ir perreguliuoja procesus, tai, nat\u016bralu, kad pana\u0161\u016bs simptomai gali kilti jai j\u0173 „neprireguliuojant”.<\/p>\n\n\n\n

Kita mintis, kas gal\u0117t\u0173 b\u016bti, tai, jog r\u0117mens simptomas i\u0161 ties\u0173 yra toks siaubingas ir varginantis, kad net ir gydymas „savo pasiima” – bet kokia kan\u010dia „degina” smegenis. Juk r\u0117muo n\u0117ra tik „grau\u017eimas kr\u016btin\u0117je” (kitiems ir to neb\u016bna), juk tai visa simptom\u0173 palet\u0117, \u012fskaitant ir da\u017enai lydin\u010di\u0105 prast\u0105 miego kokyb\u0119, kuri itin didina demencij\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ir, \u017einoma, tikrai negalima atmesti galimyb\u0117s, kad gali ir i\u0161ry\u0161k\u0117ti mechanizmas, jog PPI visgi \u010dia kalti. Bet kol n\u0117ra mechanizmo – koreliacija neveda tiesiai prie kauzacijos.<\/p>\n\n\n\n

Straipsnyje taip pat yra dalis, kur tik\u0117josi, kad prid\u0117jus pvz.: vit B12 – suma\u017e\u0117s demencij\u0173 simptomai. Nesuma\u017e\u0117jo. (\u010dia tikriausiai da\u017enas \u0161eimos gydytojas gal\u0117t\u0173 prisiminti bent 5 atvejus, kai „demencija” staiga dingo atradus, kad u\u017eteks tiek nedaug B12 inejkcij\u0173 ar, dar papras\u010diau, pacientui neleisti tiroksino u\u017esigerti PPI!) Beje, ilgai vartojantis PPI b\u016btinai reikia papildomai ne tik B12, bet ir Fe, bei vit D. Kiekvienos \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumas gali sukelti neurologinius simptomus. B12 normos labai priklauso nuo \u0161alies, manau, kad EU, tur\u0117dami dideles normas, teisingiau vertina \u0161io vitamino svarb\u0105, nei pvz.: JAV. Kult\u016bringa palaikyti tinkam\u0105 B12 kiek\u012f organizme. Taip pat jo \u017einojimas padeda atrasti ir situacijas, kai jis b\u016bna netik\u0117tai \u012ftartinai auk\u0161tas, o \u010dia jau da\u017enai labai \u012fdomu kod\u0117l, ypa\u010d, kai \u017emogus nevartoja joki\u0173 papild\u0173. Su vit D irgi pasteb\u0117jau, kad \u017emon\u0117s jau nebesako „ai, tai jo visiems tr\u016bksta”. Taip iki kovido da\u017enai sakydavo. Dabar sako „ai, tai \u010dia kas tre\u010diam jo tr\u016bksta”.<\/p>\n\n\n\n

(NB kad itin auk\u0161tas skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumas, prie\u0161ingai, sukelia foliat\u0173 ir magnio tr\u016bkum\u0105, praktikoje atradau, kad pacient\u0173, kuriems padeda magnis nuo m\u0117\u0161lungio, labai verta paklausti ar negrau\u017eia r\u0117muo.)<\/p>\n\n\n\n

Kartais pacientai, kuriems nustatyta pvz.: Barreto stempl\u0117 ar reik\u0161minga hiatin\u0117 i\u0161var\u017ea nuolat palaikanti GERL, klausia d\u0117l nuolatinio ir ilgalaikio PPI vartojimo naudos ir rizikos. Nauda kaip ir ai\u0161ki – kiek \u012fmanoma suma\u017einti onkologin\u0117s ligos rizik\u0105. \u010cia pokalbis eina jau pasiekus maksimali\u0105 galim\u0105 simptom\u0173 kontrol\u0119, tre\u010dio lygio gastroenterologas padar\u0117 zondus ir biopsijas visur, kur pasiek\u0117, psichoterapeutas jau praved\u0117 bent 12 savai\u010di\u0173 mindfulness kurs\u0105, dietologas ar gyvensenos medicinos specialistas \u012ftikino, kad graiki\u0161kai rie\u0161utai yra pusry\u010diai voverei, ne \u017emogui etc ir \u017emogaus jau kokius 2 metus gra\u017eiai tvarkingai g\u0117r\u0117 -zol\u012f, kur vien\u0105 ryt\u0105 at\u0117jo sveikas ir puikus klausimas „o kas toliau”? Puikus klausimas savo \u0161eimos gydytojui. Specialistai pasako – toliau tas pats, nebent nori dar tyrim\u0173!?<\/p>\n\n\n\n

Kol kas ai\u0161kaus atsakymo neradau – vieni \u0161altiniai sako vartoti b\u016btina, kiti, kad neb\u016btina. Kur neb\u016btina, tai vertina, pvz.: kad nu tai gal sp\u0117si pagauti t\u0105 karcinom\u0105 pirmiau, nei nusilau\u0161 sprand\u0105 nuo osteoporoz\u0117s d\u0117l PPI. Tai va \u010dia toks laiptelis gydymo plano sudaryme, kur reikia pas\u0117d\u0117ti ir visk\u0105 apsvarstyti, geriausia priimant sprendimus farmakologinei monotonijai ne ilgiau, kaip metams ar dviems ir tada i\u0161 naujo perm\u0105styti. Toks \u0161altas du\u0161as po labai paprasto sprendimo gydyti r\u0117men\u012f PPI ar juos bet kokiam neai\u0161kiam simptomai pam\u0117ginti ad juvantibus.<\/p>\n\n\n\n

Visi mediciniai sprendimai, kurie apima i\u0161eitis >10 met\u0173 b\u0117gyje yra paprasti tik popieriuje. Savo studentams sakau, kad jie palaukt\u0173 ir neskub\u0117t\u0173 nusivilti savo darbo nepamat\u0119 jo pasekmi\u0173 – k\u0105 tinkamas gydymas padaro ne per 1 ar 3 m\u0117nesius, bet pvz.: per 5 ar 15 met\u0173. Juk reikia laiko elementariausiam l\u0105steli\u0173 atsinaujimui su kit\u0173 gen\u0173 ekspresija. Jeigu nori greit\u0173 rezultat\u0173 – tai dar yra laiko persikvalifikuoti \u012f chirurgus ar kardiologus, hehe \ud83d\ude42 Dar yra labai svarbu nesupainioti paciento nusivylimo gydytojais su „neturi motyvacijos gytis”. \u010cia taip pat tragi\u0161ka, kaip supainioti r\u0117men\u012f su MI. Kur nusivyl\u0117, tai jau, nu, k\u0105 padarysi, kiekvienes atsakome ir ne\u0161ame savo l\u016bkes\u010dius gyvenimui ir kitiems patys. Bet, jei atrodo netik\u0117tinai nemotyvuotas, tai gali b\u016bti tos pa\u010dios, ar kitos ligos simptomas! J\u0117g\u0173 stoka? Kognityvis r\u016bkas? Vulgari depresija? O gal ka\u017ekas tokio paprasto ir kasdienio, kaip butiniai r\u016bpes\u010diai ir pasi\u016blius ar tikt\u0173 ateiti po savait\u0117s v\u0117l aptarti \u0161ito klausimo neskubant, bus OHO, kaip kokybi\u0161ka ir gera konsultacija.<\/p>\n\n\n\n

\nhttps:\/\/n.neurology.org\/content\/early\/2023\/08\/09\/WNL.0000000000207747\n<\/div><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u010cia apra\u0161o kaip rado, kad asmenys, kurie kumuliatyviai >4,4 met\u0173 vartoj\u0119 proton\u0173 siurblio inhibitorius (vaistus r\u0117meniui gydyti), tur\u0117jo ir statisti\u0161kai 33% didesn\u0119 demencijos rizik\u0105. Tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117s am\u017eiaus vidurkis buvo 75 metai ir r\u0117muo, kylantis i\u0161 organus kontroliauojan\u010dios nervin\u0117s sistemos nusilpimo, gali i\u0161 ties\u0173 b\u016bti pirmasis demencijos simptomas. Logi\u0161ka – juk kuo jaunesnis pacientas, tuo jo … Toliau skaityti „Ar tiesa, kad ilgai vartojant vaistus nuo r\u0117mens padid\u0117ja demencijos rizika? Galb\u016bt.”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[188,198,115,190,196,17,163,197,191,67,167,186,199,195,194,192,187,189],"class_list":["post-121","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","tag-b12","tag-baretto-stemple","tag-demencija","tag-fe","tag-gastroenterologija","tag-gelezis","tag-gerl","tag-ilgalaikis-gydymas","tag-kokius-papildus-reikia-vartoti-turint-padidejusi-rugstinguma","tag-neurologija","tag-padidejes-rugstingumas","tag-protonu-siurblio-inhibitoriai","tag-refliuksas","tag-remens-gydymas","tag-remuo","tag-rugstingumo-gydymas","tag-tiroksinas","tag-vitd"],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/121","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=121"}],"version-history":[{"count":1,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/121\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":122,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/121\/revisions\/122"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=121"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=121"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.latauskiene.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=121"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}