Pažiūrėjau Netflikse mini serialą „Apple Cider Vinegar”. Jis toks ale pusiau tikras apie Belle Gibson, kuri apsimetė, kad serga vėžiu.
Labai ištęstas, aktorių vaidyba nevienodai gera, bet nufilmuota gražiai, o garso takelis labai puikus.
Serialas kritikuoja vėžio, kaip ypatingos ligos, industriją. Bellle yra pasirinka kaip psichinę ligą turintis asmuo. Liga galimai paveldėta. O galimai ne tik paveldėta, bet dar ir sustiprėjusi – Belle mamos gyvenimo sąlygos tokios, kad negalime atmesti, kad Belle jau įsčiose patyrė infekciją, augo emociškai nestabilioje aplinkoje, kur buvo neprižiūrėta, ankstyvoje paauglystėje jautė patyčias ir labai greitai dar ir nukentėjo nuo kartotino seksualinio smurto iš vyresnio vyro, anksti pastojo nuo kito nesveiko asmens, dar po to pogimdyvinė depresija dar ant savo turimos ligos ir traumų. Serialas labai gerai rodo kaip ji patiria stiprius galvos skausmus ir disociacinius epizodos situacijose, kur sveiki žmonės naudotųsi humoru, kūrybingumu, atjauta, empatija. Bet ji tokių įgūdžių neturi, jos smegenys tiesiog tikriausiai verda ten iš persitempimo ir bando daryti tai, ką moka.
Vieną sunkią vienišą dieną, ji užkimba ant narsicistinės asmenybės internetinės veiklos ir, jau turėdama pradinius įgūdžius meluoti ir fantazuoti pagal tai, ką kitas nori girdėti, ima megzti su ja vienpusius parasocialius ryšius ir ją mėgdžioti, bei kopijuoti. Kadangi moka ir padlaižauti ir parsidavinėti, jos asmenybės vidinis branduolys ne trapus, o tiesiog nesusiformavęs, tai labai greitai ji tiesiog ima kaupti aplink save sekėjus ir prie jų taikytis, iš jų užsidirbti daug geriau, nei bet narcizas mokėtų. Artimoje aplinkoje ji taip pat ieško asmenų, kuriems būdingas noras išvengti atsakomybės ir jie patys jai atsiduoda. Tad jie nervuojasi, nes nesupranta ar ji durna, specialiai taip daro, serga, kas čia vyksta, aaaa.
Čia seriale taip. Kaip ten iš tikrųjų buvo, tai bbž. Radau internete, pvz.: kad tikroji Belle „sirgo” vargiai įmanoma aibe visokių vėžių, kad jie buvo sukelti ir skiepų, ir maisto ir t.t. Kiek radau – tai nelabai kas ypatingesnio, gal serialas sukurtas tiesiog, nes kažkas asmeniškai patogiai susintetino archyvuotą medžiagą į kūrinį.
Serialas baigiasi per tai, kad ją apgydo jos sugyventinis pasirinkęs mylėti jos vaiką (kuri ji pati myli, tik labai to nemoka) ir pats vaikas. Netikėta smūgis, kad kažkas tavęs nepalieka, kai tu jam įkandai ir iškandai, ir ne todėl, kad negalėtų, bet todėl, kad priima stiprybės poziciją. Ji pirmą kartą gyvenime pamato nesavanaudišką veiksmą.
Sūnus darželinukas, negaudamas mamos dėmesio, bet turi jėgų prieti prie mamos ir pareikalauti meilės mėgdžiodamas tai, ką daro ji pati – apsimeta, kad miegodamas susilaužė rankytę, todėl dabar reikia ją pabučiuoti. Belle tuo metu kaip tik yra lūžio taške – jos melas ėmė lįsti į paviršių, kai ją ėmė pastebėti ne tik žmonės, kurie ką nori, tą ir mato, ją paliko draugai, internautai nustojo mylėti ir ėmė iš jos šaipytis, jai gresia teisiniai nemalonumai dėl pavogtų aukoms skirtų pinigų. Serialas labai gerai rodo, kad ji tuo metu kažkuom iš tiesų serga – arba yra kraštutiniame strese ir ją ištikusi dilgėlinė dėl imuninės sistemos pasimetimo (Belle disocijuoja, o tai gali apimti ne tik išorinius, bet ir vidinius signalus), arba ji užsikrėtė nuo gyvūnėlio kažkuom, gal kokiu trichofilu (grybeliu), BET, jeigu jos kūne iš vaikystės jau yra traumuotas imuninis atsakas būtent šiai infekcijai, tai jai ten gali būti visai žopa įskaitant ir smegenim dėl kokios netikėtos citokinų audros. Įvyksta, ką terapeutai vadina „langu”, yra galimybė susiformuoti naujai reakcijai į senus dirgiklius. Vietoj to, kad ji kažką darytų ir prisidarytų nesąmonių, ji tiesiog išgali tiesiog pabūti su savo vaiku ir jo patėviu. Tiesiog. Nepabėgti. Serialo Belle viskas toliau bus gerai, čia jau paskutinė serija. Daug tokių Belle bus ateityje, nes gi taip įdomu ir galinga išsigydyti vėžį su kokiu cukinijos apkepu.
Kadras iš scenos, kur Belle eina pas šarlaną apsirgus savo vaikui, ir kuris jai aiškina, kad ji pati serga, o ji tai visiškai tūpa medicinoje, viskuom ir tiki. Labai tikroviškai serialas rodo, kaip tokie dažniausiai dirba „tarp dėžučių”, o jų gydymo protokolai kokie ten magiški tiek techniškai, tiek kultūriškai.
Atsimenu, kad dar kai mokiausia mokykloje, tai lankantis bažnyčios jaunimo grupelėse (draugė nusivesdavo, o aš nueidavau, nes nemokami sumuštiniai ir dar ALIAS po to!), tai ten būtent tai, kas nutiko Belle šitame seriale, buvo taip gerai išgryninta, kad gali nutikti bet kam ir kaip svarbu yra nepakibti, kai kitam šalia tavęs taip darosi, aptariama kaip padėti esant galimybei padėti ir nepakenkti, kai metas netinkamas. Tai ką ji darė būtų įvardyta kaip nuodėmė, bet va todėl ir nereikia nusidėti, nes būna po to pačiam taip ir pakimbi tokiems. Ir visokių apsaugos technikų nuo šito mokė. Per mokyklos tikybos pamokas, tai gal artimiausia tam buvo Tim Guenard „Stipriau už neapykantą” biografijos skaitymas ir po to tik vienos pamokos diskusija apie tai, kad žmonės elgiasi taip, kaip jie moka elgtis, o mes visi kažkur elgtis vienaip ar kitaip išmokstame ir mums visiems yra Viltis. Ai, ir dar tą knygą sykį minėjo viena lietuvių mokytoja, bet jai ji pasirodė kaip apie išskirtinį gyvenimą ir ji pateikė ją skaityti, kaip kažką ypatingo ir šskirtinio (ir per tai ieškoti ir domėtis), o ne, kaip tikyboje, kaip skaityti, kad negalvoti, kad čia kažkas išskirtinio ir ypatingo (ir per tai vengti ir neigti)