Kaip aš gavau tikrą brangakmenį

Kaip aš gavau tikrą brangakmenį

Šiandien man nutiko naujas dalykas. Skusdama bulves vieną apčiuopiau esant sunkiai ir šaltai. Jau įtariau kas tai galėtų būti, bet, dėl visa ko, pastuksenau peiliuko ašmenimi ir, išgirdusi cakcėjimą, įsitikinau galutinai.

Nuploviau, nusausinau, ir gavau akmenį, kuris apsimetė bulve. Lietuviška bulve! Padėsiu jį į kokio augalo vazoną.

Kai nebuvau išsigydžius dismenorėjos niekada neturėjau jėgų skusti bulvėm. Rankos pavargdavo ir imdavo traukti pirštus. Nuo sėdėjimo pasilenkus svaigdavo galva. Tik vėliau sužinojau, kad dėl mano dismenorėjos tikrosios priežasties duodamas sumažintas darbingumo lygis. Būčiau buvusi kokių 50% darbinga, nors matau ir su <40% pacientus, kažkodėl visada vyrus, moterų ne, nes pvz impotenciją visuomenė, o ir medikai, vertina kaip rimtesnį simptomą, nei skausmingas menstruacijas. Dubens organų funkcijos sutrikimas vs kažkokia tai dIsMeNoRėJa /juodas humoras.

Na, labai pasistengus bulves nuskusdavau, bet labai labai pykdavau. Atrodė neteisinga, kad taip sunki. Studijuoti mediciną buvo lengviau, nei skusti bulves. Dėstytojai atjausdavo 10 kartų labiau, nei mokytojai.

Na. Dabar jau pasveikau. Galiu kada noriu prisiskusti bulvių ne tik sau, bet ir aibei žmonių, iškepti blynų, suvalgyt blynus, sumąstyti, kad gal ir iš kokio moliūgo blynai išeitų.

Gal kada rasiu akmenį apsimetantį moliūgu!?

Brangakmenis gavo akytes ir apsigyveno šalia zamiokulko, nes jis kone vienintelis neturi kokios fosilijos ar akmens iš upelio kaimyno.

Zuzu augalą gavau iš draugės prieš metus. Šitas augalas taip lengvai visur auga, kad, galvojau, tikrai man gerai augs.

Bet per visus metus nepaaugo nė trupučio 🙁 Tada pagelto ir vieną iš savo trijų turėtų lapų numetė, tarsi būtų peiliu nupjautas 🥺

Tokį rįžtingą augalo sprendimą priėmiau kaip pasakymą, kad jam labai labai bloga ir nusprendžiau persodinti. Net nemačiau, kad jis buvo pasodintas vazdonėlyje be skylutės dugne! Jo žemelė buvo sumaišyta su grikių lukštais, atrodė drėgna ir sunki. Storos baltos, kaip udon makronai, šaknys buvo susirangiusios pačiame dugne ir susipynusios į vientisą konglomeratą.

Persodinau į universalų kompostą suradusi didelį gražų molinį išorėje glazūruotą vazoną. Stengiausi surasti, kad tikrai būtų pagamintas Lietuvoje, man atrodo lietuviško molio vazonuose viskas labai gerai auga, geras čia pas mus ne tik vanduo, bet ir molis.

po dviejų savaičių augalas praddėjo leisti daigelį, o šiomis dienomis dar du mažiukus šalia. Jei viskas bus gerai, o tikiu, kad Brangakmenis bus gera auklė, zuzu turės tris naujus lapus! Dar naktimis šitame vazone užauga kažkokie miniatiūriniai grybukai, su mažais plonais koteliais ir kokių 5 mm skersmens kepurytėmis. Tik tamsoje. O kai ateina rytas jie sudžiūva ir sukrenta. Nuotraukoje apatiniame dešiniame kampe toks vienas matosi jau suvargęs.

Kartais būna vienas, kartais du. Kartais didesnis ar mažesnis. Draugai, kurie ofisuose augina šituos augalus sakė nekreipti į juos dėmesio, prie šitų lapų jų dažnai būna, jeigu tokį pamatei, rai reiškiasi per anksti atėjai į darbą, arba jau tikrai metas namo. Sakau, o, geras, čia kaip gydymo įstaigose auginamos šefleros – kai jos būna jaunos, tai jų lapų vėduoklytės būna po kokius 5 lapelius, bet, kai užauga ir pasensta, sulaukia kokių 20 metų, turi jau kokių 12 lapelių šakeles.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.